Antikorupcija susisiekimo sektoriuje: daugiau kaip dveji metai – skaidrumui didinti

%2019 %10 %18

Susisiekimo ministro Roko Masiulio iniciatyva pastarieji 2,5 metų valstybiniame susisiekimo sektoriuje tapo intensyvios antikorupcinės veiklos laikotarpiu. Per šį laiką Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaigose, įmonėse ir bendrovėse atlikti 188 auditai, jų pagrindu pradėta daugiau kaip 30 ikiteisminių tyrimų. Šios veiklos pagrindas – principinė ministro nuostata „Kova už skaidrumą – kova už valstybę".

„Tikra Lietuva yra ten, kur nevagiama ir nepiktnaudžiaujama. Gebėjimas dirbti skaidriai, pasiryžimas ištaisyti senus pažeidimus ir užkirsti kelią galimoms naujoms korupcijos apraiškoms yra būtini kuriant stipresnę, saugesnę ir turtingesnę valstybę", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas R. Masiulis.

Vienu svarbiausių laimėjimų antikorupcijos srityje ministras R. Masiulis įvardina per pastaruosius dvejus metus sukurtą ir įtvirtintą korupcijos prevencijos sistemą. Pasak ministro, nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė valdžia, ši sistema bus garantas ateičiai, kad tai, kas neskaidraus susisiekimo sektoriuje vyko anksčiau, jau būtų nebeįmanoma. Tai vertė, kurios šiandien dar negalime apskaičiuoti.

Susisiekimo sektoriaus saugumo sistema

Antikorupcinei veiklai skirta Susisiekimo sektoriaus saugumo sistema. Jos pagrindas:

  • Esminiai antikorupcijos politikos dokumentai – etikos, elgesio kodeksas, privačių interesų deklaravimas, dovanų politika, rėmimo tvarkos, viešųjų pirkimų procedūrų vadovai ir kitos tvarkos.
  • Profesionalai – aukščiausio lygio vadovai, nepriklausomi valdybų nariai, antikorupcijos pareigūnai, kiti už rizikų valdymą atsakingi organizacijų darbuotojai.
  • Viešumas ir pranešimų kanalai – viešinama antikorupcinė veikla ir nustatyti pažeidimai. Sukurta pranešimų sistema, kur apie sistemos pažeidimus galima pranešti anonimiškai.
  • Antikorupcijos mokymų programa – darbuotojų švietimas, mokymas, nepakantumo korupcijai ugdymas.

Sektoriaus veiklos skaidrumui vertinti sukurtas kompleksinis testas, kurį naudojant vertinama ne tik organizacijų teisinė būklė, bet ir reali situacija viešųjų pirkimų, interesų deklaravimo, korupcijos pasireiškimo tikimybės požiūriu.

Minėtos sistemos veikimui užtikrinti nuo 2017 m. spalio mėn. visose ministerijai pavaldžiose įmonėse ir įstaigose dirba specialistai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir veiklos skaidrumo didinimą. Susisiekimo ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės saugumo departamentu (VSD).

Per dvejus metus Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikti plataus masto auditai. Juos vykdė tiek pati ministerija, bendradarbiaudama su pavaldžiomis įstaigomis ir įmonėmis, tiek savo iniciatyva pačios įmonės. Auditų metu pateikiama reikšmingų pastebėjimų, medžiaga apie nustatytus pažeidimus perduodama teisėsaugos institucijoms, pateikiami civiliniai ieškiniai pažeidimus padariusiems buvusiems įmonių vadovams.

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki šiol valstybiniame susisiekimo sektoriuje atlikti 188 auditai, jų metu preliminariai nustatyta, kad neefektyviai buvo panaudota per 40 mln. Eur. Iš viso pradėtas 31 ikiteisminis tyrimas, pateikti 8 civiliniai ieškiniai buvusiems vadovams. Pradėti ilgalaikiai žalos išieškojimo procesai.

Susisiekimo sektoriaus skaidrinimo proceso pavyzdžiai

VĮ „Oro navigacija": auditų metu nustatyti pažeidimai vykdant viešuosius pirkimus Lietuvos ir tarptautiniu mastu. Pvz., už 455 tūkst. Eur įsigyta automatinė duomenų apsikeitimo su orlaiviais sistema, kuri neatitinka įmonės poreikių, negalėjo ir nebus naudojama pagal paskirtį. Neskaidriai iš vieno tiekėjo ir nesant poreikio įsigytos konsultacinės paslaugos už 171,9 tūkst. Eur. Neskaidriai iš vieno tiekėjo įsigyta kelionių organizavimo paslaugų už 692,5 tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl pirkimų, kurių bendra suma – daugiau kaip 15 mln. Eur. Įmonė nutraukė 39 galiojančias neterminuotas ar neapibrėžtam laikotarpiui sudarytas sutartis. Buvęs įmonės generalinis direktorius atleistas už šiurkščius pažeidimus. Sukurtas naujas pirkimų procesas, didinamas pirkimų komisijų nešališkumas. Sukurta nauja įmonės struktūra, užtikrintas skaidrus viešųjų pirkimų procesas.

AB „Lietuvos geležinkeliai" ir jos įmonių grupė: 2017 m. pradžioje Susisiekimo ministerija inicijavo nepriklausomą AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos ir finansinį auditą, ministras R. Masiulis kreipėsi į FNTT, STT, VSD ir VPT dėl AB „Lietuvos geležinkeliai" veiklos tyrimų ir įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu. Preliminariai nustatyta galima žala siekia 4,4 mln. Eur. Pvz., dviaukščių elektrinių traukinių pirkimo auditas atskleidė, kad buvo pažeistos vidaus procedūros, sutartis sudaryta be valdybos sutikimo, dalis prekių nupirkta brangiau nei planuota pirkimo vertė (galima žala – 2,07 mln. Eur). UAB „Geležinkelio tiesimo centras" nepasinaudojo galimybe būti pagrindiniu partneriu tiesiant geležinkelio linijas, nors buvo pajėgi tai atlikti, todėl galimai neteko 29 proc. „Lietuvos geležinkelių" už darbus sumokėtos sumos; dėl laiku neįvykdytų darbų teko mokėti delspinigius; neužtikrinta birių medžiagų apskaita, paaiškėjo trūkumai, atsiradę dėl darbuotojų veiksmų. Galima žala – 2,05 mln. Eur. Perduota FNTT, atliekamas ikiteisminis tyrimas.

AB „Smiltynės perkėla": Susisiekimo ministerijai bendradarbiaujant su FNTT, išaiškinta sukčiavimo schema, kuomet pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus AB „Smiltynės perkėlos" keltais, pasinaudojus Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Valstybei jau grąžinta 350 tūkst. Eur padaryta žala.

AB Lietuvos paštas: Abejotinais tikslais įsteigę dukterinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti bendrovės valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę AB Lietuvos pašto vadovai, audito duomenimis, 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų. Pradėtas STT ikiteisminis tyrimas. Be to, AB Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento surinkta medžiaga leidžia teigti, kad atsakingi bendrovės asmenys, galimai piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, 2010–2015 m. su viena agentūra neteisėtai sudarė 8 sutartis dėl reklamos paslaugų pirkimo, kurių pagrindu atlikus mokėjimus galimai buvo iššvaistytas bendrovei priklausantis didelės vertės turtas – 1,91 mln. eurų. Dėl šio atvejo taip pat pradėtas STT ikiteisminis tyrimas.

VĮ Registrų centras (2017 m. lapkritį – 2019 m. gegužę buvęs Susisiekimo ministerijos žinioje): atliktas auditas, kurio tikslas – įvertinti nepagrįstai žemus kai kurių šios įmonės tvarkomų registrų duomenų teikimo įkainius kelioms didelėms įmonėms. Pastaruosius kelerius metus kai kurios įmonės Registrų centrui už duomenų vienetą mokėjo bent 4,5 karto mažiau nei kiti tokių pačių duomenų gavėjai. Įtariama pasipelnymo iš valstybės schema, neskaidrus ir neefektyvus valstybės informacinių išteklių valdymas. Aptikus šią schemą, pakeisti neteisėtai sumažinti įkainiai, visiems duomenų gavėjams taikomi vienodi Vyriausybės nutarime nustatyti įkainiai. Nustatyta ir kitų pažeidimų – pvz., 2014–2018 m. viena įmonė neatlygintinai naudojosi virtualiais serveriais, dėl ko Registrų centras patyrė nuostolių. Kreiptasi į įmonę dėl nuostolių atlyginimo. Dėl įmonėje nustatytų pažeidimų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Švietimo sistemos pavaldžios įstaigos (susisiekimo ministrui R. Masiuliui laikinai einant švietimo ir mokslo ministro pareigas): atliktas 2016–2018 m. viešųjų pirkimų auditas, rezultatai perduoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Per audituotą 3 metų laikotarpį viešiesiems pirkimams čia skirta daugiau nei 100 mln. eurų. Nustatyta, kad šios ministerijos pavaldžiose įstaigose vyravo neskelbiami pirkimai, vieno tiekėjo protegavimas, tiekėjai už laimėtus pirkimus įstaigoms atsilygindavo „parama", masiškai naudota schema „perkame paslaugas iš savų darbuotojų", kurių tiesioginės pareigos yra tokios pačios, kaip ir pirkimo objektas, pirkimo galutinė suma procedūrų metu išauga kelis kartus ir t. t. Visa informacija perduota Švietimo ir mokslo ministerijai, VPT ir STT.

 

LR Susisiekimo ministerija

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt