2,5 metų susisiekimo sektoriuje: skaidrėjanti veikla, sėkmingi tarptautiniai projektai ir rekordinės lėšos valstybei

%2019 %10 %18

Pastarieji 2,5 metų Lietuvos susisiekimo sektoriuje išsiskyrė pažangiomis permainomis, dėmesiu veiklos skaidrumui, sėkminga tarptautinių projektų eiga ir išaugusia sektoriaus finansine nauda valstybei. Tolimesnė tiek Susisiekimo ministerijos, tiek didžiausių jai pavaldžių įmonių veikla planuojama pagal ilgalaikes strategijas iki 2030–2050 metų.

„Veiklos skaidrumo didinimas, įmonių pertvarka ir veiklos depolitizavimas bei ilgalaikis planavimas duoda gerų rezultatų. Šiemet iš 2018-aisiais uždirbtų lėšų Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonės ir akcinės bendrovės valstybės biudžetui išmokės istoriškai rekordinę sumą – 85,3 mln. eurų pelno įmokų ir dividendų", – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Skaidriai ir efektyviai veikiantis sektorius

Susisiekimo ministro R. Masiulio iniciatyva pastarieji 2,5 metų valstybiniame susisiekimo sektoriuje tapo intensyvios antikorupcinės veiklos laikotarpiu. Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įstaigose, įmonėse ir bendrovėse atlikti 188 auditai, jų pagrindu pradėta daugiau kaip 30 ikiteisminių tyrimų, pradėti ilgalaikiai žalos išieškojimo procesai. Sukurta korupcijos prevencijos susisiekimo sektoriuje sistema. Šios veiklos pagrindas – principinė ministro nuostata „Kova už skaidrumą – kova už valstybę".

Siekiant taikyti geriausią valdysenos praktiką užtikrinta, kad valstybės valdomų įmonių valdybos būtų nepriklausomos nuo politinės įtakos. Per 2017 metus valdybas papildė naujai išrinkti nepriklausomi nariai, nebeliko politinio pasitikėjimo asmenų. Ministro R. Masiulio teigimu, įmonių valdymo depolitizavimas – esminė sąlyga, leidžianti įmonėms vykdyti plėtrą pagal savo nustatytą ilgalaikę strategiją, vadovaujantis verslo logika ir nepriklausomai nuo politinių vėjų.

Pasiekti puikūs visų didžiųjų susisiekimo sektoriaus įmonių rezultatai ir rekordinė nauda valstybei – vien už 2018 m. susisiekimo sektoriaus valstybės valdomos įmonės valstybės biudžetą papildys 85,3 mln. eurų, iš jų akcinės bendrovės – 46,2 mln. eurų, valstybės įmonės – 39,1 mln. eurų.

Geri tarptautiniai santykiai, dėmesys problemų sprendimui

Pastaraisiais metais kelių transporto įmonės sėkmingai plėtė savo veiklą Europos Sąjungos (ES) rinkoje, didindamos šalies paslaugų eksportą. Todėl ypatingas dėmesys skirtas deryboms dėl ES „Mobilumo paketo", siekiant apginti Lietuvos vežėjų interesus, neleisti tiesiogiai apriboti jų patekimo į užsienio rinką ir diskriminuoti periferines ES valstybes.

Transporto sektorius aktyviai prisidėjo prie Lietuvos ir Lenkijos santykių „atšilimo" ˛žengdamas pirmus žingsnius sprendžiant susikaupusias dviejų šalių tarpusavio problemas. Dabar galime džiaugtis puikiais „Lietuvos geležinkelių" ir „Orlen" santykiais bei tuo, kad išardyto Mažeikių–Rengės geležinkelio ruožo problema nemeta šešėlio kitoms šalių bendradarbiavimo perspektyvoms.

Iš esmės pasikeitė Susisiekimo ministerijos santykiai su Europos Komisija tiek įgyvendinant „Rail Baltica" projektą, tiek siekiant sprendimų kitais aktualiais klausimais. Klaipėdos uoste pavyko sustabdyti pažeidimą dėl uosto žemės nuomos, sukėlusį daug nerimo ir neapibrėžtumo uosto bendruomenėje.

Optimizuotas įmonių valdymas, kasmet sutaupomos lėšos

Optimizavus įmonių valdymą ir jų atliekamas funkcijas, Susisiekimo ministerijai pavaldžių įstaigų ir įmonių skaičius sumažintas 52 proc. – nuo 33 iki 16.

Anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pavaldžios 11 regioninių kelių priežiūros įmonių sujungtos į vieną – įgyvendinta reforma, kuriai trūko politinės valios du dešimtmečius. Vietoj minėtų įmonių įsteigta nauja AB „Kelių priežiūra". Ši pertvarka leidžia kasmet sutaupyti po 8,5 mln. eurų.

Centralizuotas transporto saugos administravimas: į Lietuvos transporto saugos administraciją sujungtos 4 įstaigos – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė geležinkelio inspekcija, Lietuvos saugios laivybos administracija ir Civilinės aviacijos administracija. Kasmet sutaupoma apie 1 mln. eurų.

Atlikta esminė strateginė ir struktūrinė VĮ „Registrų centras" pertvarka, užkardytos korupcijos apraiškos. Likviduota Transporto investicijų direkcija, jos funkcijos perduotos kitoms panašaus pobūdžio funkcijas atliekančioms įstaigoms. Turto bankui perduota privatizuojama kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės įmonė AB „Problematika", taip atsisakant valstybei nebūdingos veiklos.

„Lietuvos geležinkeliai": „Valstybės valstybėje" griuvimas

Pasiektas proveržis AB „Lietuvos geležinkeliai" – 50 mln. eurų nuostolį 2016 m. patyrusi bendrovė per dvejus metus tapo skaidria, efektyviai valdoma ir didžiausią pelną uždirbusia valstybės valdoma įmone susisiekimo sektoriuje. Joje sėkmingai vykdoma transformacija pagal ketvirtąjį ES geležinkelių transporto teisės aktų paketą. Bendrovės krovinių vežimo direkcijos veikla jau perkelta į „LG Cargo" įmonę, keleivių vežimo direkcijos veikla rugsėjį perkeliama į „LG Keleiviams" bendrovę, o iki šių metų pabaigos bus atskirta ir į bendrovę „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra" perkelta infrastruktūros valdymo veikla. Bendrovės transformacija bus baigta šiais metais – kaip įsipareigota Europos Komisijos atstovams.

Iki šių metų pabaigos bus atstatytas ir geležinkelio ruožas į Rengę – darbų pradžios ceremonijoje Lietuvoje dalyvavo Latvijos ir Lenkijos susisiekimo ministrai, taip patvirtindami šio 19 km ilgio ruožo svarbą tarptautiniams santykiams su mūsų artimiausiais kaimynais.

Lietuva – projekto „Rail Baltica" lyderė

Įgyvendinant projektą „Rail Baltica" rasti esminiai sprendimai ir sutarimai su tarptautiniais projekto partneriais bei Europos Komisija. Pasirašyta tarpvyriausybinė projekto „Rail Baltica" įgyvendinimo sutartis, kurią patvirtino trijų Baltijos valstybių parlamentai. Vilniaus–Kauno jungtis ES teisės aktu („Implementing Decision") įteisinta kaip visavertė projekto „Rail Baltica" dalis, pradėtas šio ruožo specialiojo plano rengimas.

„Rail Baltica" dalimi taip pat pripažinta Kauno geležinkelio mazgo jungtis Kaunas–Palemonas, jai užsitikrintas ES finansavimas. Ši linija jau 2020 m. Kauno intermodalinį terminalą sujungus su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru, aptarnaujančiu ir plačiąja, ir europine geležinkelio linijomis vežamus krovinius. Nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno terminalo krovinius bus galima vežti mažiausiai 6 metais anksčiau nei pradės veikti visa „Rail Baltica" linija.

Patvirtintas „Rail Baltica" ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos specialusis planas, pagal jį per rekordiškai trumpą laiką baigiama išpirkti žemė, šis ruožas jau projektuojamas pagal šiemet pasirašytas sutartis. Parengtas ir vykdomas detalus „Rail Baltica" įgyvendinimo grafikas, kuriuo numatoma projekto įgyvendinimą baigti iki 2026 m.

Naujas požiūris į šalies kelių būklę ir modernizavimą

Politinius užsakymus pakeitė ilgalaikis planavimas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paengė ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją. Efektyviau vykdomi ir viešieji pirkimai: vien 2018 m. vykdant kelių rangos darbų pirkimus sutaupyta 65 mln. eurų.

Pasipriešinta anksčiau įsigalėjusiai kelių „ploninimo" praktikai: Susisiekimo ministerijos iniciatyva įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, leistiną asfalto dangos storio nuokrypį sumažinęs 3 kartus – nuo 10 cm iki 3,4 cm. Be to, kelių būklei tirti Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių įsigijo vieną moderniausių pasaulyje mobilią kelių tyrimų laboratoriją, kurios tyrimų rezultatai taps pagrindu objektyviai planuoti darbus ir pirmenybę teikti skubiausio remonto reikalaujantiems kelių ruožams.

Spartėja žvyrkelių asfaltavimas: per 11 metų 2006–2016 m. laikotarpiu buvo išasfaltuoti 1387 km, per 4 metus pagal žvyrkelių asfaltavimo programą bus išasfaltuoti 1654 km. Asfaltuotini žvyrkelių ruožai atrenkami objektyviai, pagal aiškias metodikas ir nustatytus kriterijus.

„Via Baltica" tampa saugia europine magistrale

Pasiektas proveržis modernizuojant ir platinant magistralę „Via Baltica" – svarbiausią transporto arteriją Šiaurės–Pietų kryptimi. Nuo 2018 m. visas „Via Baltica" ruožas tarp Kauno ir Marijampolės yra 4 eismo juostų automagistralė – pirmoji Lietuvoje po daugiau nei 20 metų. Taip pat baigiamas rekonstruoti ir platinti „Via Balticai" priklausantis 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis. Iki 2025 m. numatyta papildomomis 2 eismo juostomis praplatinti „Via Baltica" magistralę nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. „Via Baltica" modernizavimas ir plėtra užtikrins patogią Šiaurės Europos transporto sistemos jungtį su Vidurio ir Vakarų Europa bei geresnę Lietuvos kelių tinklo integraciją į ES šalių transporto sistemą.

Klaipėda – pirmaujantis Baltijos šalių jūrų uostas

Pernai viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos jūrų uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. t krovinių, t. y. 7,9 proc. daugiau nei užpernai. Uosto infrastruktūros projektai – didžiausią ir greičiausią investicijų grąžą generuojantys projektai. Šiuo metu esame prie vieno ambicingiausių ir Lietuvai svarbiausių projektų ištakų – Klaipėdos uosto maksimalios plėtros, pastatant ir išorinį uostą.

Pasirengta tolimesniems darbams

Atlikus galimybių studiją numatyta, kad 2022 m. tikslinga priimti sprendimą dėl naujo oro uosto, jei bus akivaizdu, kad keleivių skaičius Vilniuje ir toliau auga. Naujajam oro uostui specialųjį planą bus galima rengti tik patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą – Vyriausybė jį planuoja pavirtinti 2020 m. pabaigoje. Šiuo metu pagrindinis tikslas yra plėtoti esamų oro uostų tinklą, pritaikant jį augantiems keleivių srautams.

Sukurta susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistema. Inovacijas sektoriuje skatina Transporto inovacijų centras bei įsteigtas 5 mln. eurų Ko-investicinis fondas susisiekimui.

Sukurtas tvarus kelių finansavimo modelis: biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pertvarkoma į valstybės įmonę; siūloma degalų akcizo dalį, skiriamą keliams, didinti bent iki 50 proc., įdiegti kelių rinkliavos (angl. e. tolling) sistemą, kelių priežiūros rinką atverti konkurencijai.

 

LR Susisiekimo ministerija

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt