Europos Parlamentui ruošiantis balsuoti dėl prieštaringai vertinamo Mobilumo paketo, penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos – transporto ministrai pakartotinai kreipėsi į Europos Parlamento prezidentą Antonio Tajani su prašymu atsižvelgti į Mobilumo paketo trūkumus ir siūlymu spręsti realias sektoriaus problemas.
„Lietuvos ekonomikos augimas neatsiejamas nuo Europos ir jos bendrosios rinkos, o skubotas ir neproporcingas priemones proteguojančio Mobilumo paketo priėmimas reikštų mūsų vežėjų išstūmimą iš Europos rinkos ir turėtų neigiamą poveikį mūsų šalies ekonomikai, kadangi transporto sektorius sudaro reikšmingą BVP dalį. Dedame dideles pastangas, kad ES bendroji rinka būtų kuo atviresnė, liberalesnė ir suteiktų daugiau laisvės mūsų verslui, tačiau susiduriame su protekcionizmu ir pasipriešinimu. Šalys, nesugebančios konkuruoti, imasi priemonių apsaugoti savo rinką ir taip pažeidžia laisvo prekių judėjimo ir sąžiningos konkurencijos principus“, – teigia susisiekimo ministras R. Masiulis.
Nuogąstaujama, kad siekis skubiai priimti Mobilumo paketą gali būti rinkimų kampanijos į Europarlamentą dalis. Minėtų šalių ministrų nuomone, Mobilumo paketo tvirtinimas Europos Parlamento rinkimų išvakarėse organizuojamas stengiantis ES teisės aktuose įtvirtinti protekcionistines nuostatas. Tai ne tik turėtų negrįžtamos žalos Europos vežėjams bei bendrijos ekonomikai, bet ir paskatintų euroskeptiškas nuotaikas šalyse narėse.
Ministrai dar kartą paragino atkreipti dėmesį į akivaizdžius Mobilumo paketo trūkumus, kurie ne tik užkirstų kelią sklandžiai kelių transporto vidaus rinkai, bet ir sukurtų neproporcingą administracinę naštą vežėjams.
Vienu didžiausių rūpesčių išlieka reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Tai ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę.
Šalys taip pat nesutinka su siūlymu riboti kabotažą, t. y. galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Ministrų teigimu, taip siekiama apriboti konkurenciją tarp užsienio ir nacionalinių vežėjų. Prisidengiant tokiais siūlymais norima apginti nacionalinių vežėjų interesus, į antrą planą nustumiant vieningą Europos transporto rinką.
Siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje taip pat kelia didelį nerimą, kadangi Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių, dušų ir pan. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkst. vilkikų, nors keliuose kasdien juda apie 400 tūkst. vilkikų. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.
Dabartinės Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pirminių tikslų – pasirūpinti socialine vairuotojų gerove. Jei būtų pritarta naujam Mobilumo paketui, vos 20 proc. visų ES vairuotojų galėtų būti komandiruojami. Nesubalansuotos sąlygos skaudžiai paliestų ir daugiau nei 3 mln. darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje visoje Europoje.
Į Europos Parlamento prezidentą Antonio Tajani penkių šalių ministrai kreipėsi jau antrą kartą. Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos ir Vengrijos ministrai dėl žalingų „Mobilumo paketo“ nuostatų ne kartą reiškė susirūpinimą Europos Komisijos transporto ir judumo komisarei Violetai Bulc, Europos Parlamento Transporto komiteto pirmininkei Karimai Delli ir už „Mobilumo paketą“ atsakingiems šio komiteto nariams.
Susisiekimo ministerija
