Atstumas tarp Talino ir Helsinkio yra toks pat kaip tarp Vilniaus bei Kauno. Estai su suomiais kuria susisiekimo sistemą, kuri įgalintų šį 100 km atstumą įveikti per 20 min.

Lietuvos Bendrajame plane yra įtvirtintas mūsų sprendimas sujungti laikinąją sostinę su nuolatine. Tiesiant greitojo geležinkelio liniją nuo Pilaitės iki „Rail Baltica" trasos ir Tarptautinio Kauno oro uosto, reikėtų įveikti 80 km atstumą. Judant tuo pačiu greičiu kaip ir estai, mes šį atstumą įveiktume per 15 min. Tokios trasos įrengimas būtų apie 20 kartų pigesnis nei Estijos ir Suomijos atveju, nes estai priversti kasti 50 km tunelį po Baltijos jūra. Mūsų trasa nuo Rykantų eitų šalia esamos geležinkelio trasos, tik būtų šiek tiek tiesesnė. Tiek estus su suomiais, tiek mus paremtų ES, nes tai „Rail Baltica" trasos dalis ir prie šio geležinkelio numatyta prijungti visų šalių sostines.

Ar jos bus prijungtos, didžiąja dalimi priklausys nuo tų šalių visuomenių ir jas atstovaujančių politikų sprendimų. Estijos ir Suomijos vyriausybės bendradarbiaudamos planuoja ir organizuoja šio projekto įgyvendinimą. Joms talkina kelios privačios įmonės, sukurta speciali ekspertų grupė.

Lietuvoje prieš 15 metų suplanuoto dvimiesčio projektas valdžios dėmesio nesulaukia. Į piliečių asociaciją „Metro sąjūdis" susibūrę įvairių sričių specialistai yra numatę greitojo geležinkelio liniją tarp Vilniaus ir Karmėlavos ir šios trasos jungtį su Vilniaus metro linija Pilaitėje.

Šalia greitojo geležinkelio galinių stočių siūloma privataus verslo iniciatyva pastatyti po keletą administracinių pastatų, kuriuose nuomos pagrindais galėtų įsikurti ministerijos. Taip būtų realizuotas sprendimas dalį ministerijų iškelti už miesto ribų, o dalį perkelti į Kauną. Jeigu šias ministerijas skirtų tik 15 minučių kelio, atkristų visos išlaidos jų perkėlimui, nes tai būtų padaryta privačiomis lėšomis.

Tačiau nereikia apie tai galvoti tik rinkimų į valdžią metu ir manyti, kad tokius projektus galima realizuoti tik už valdiškus pinigus per vieną politinę kadenciją.

Tenka apgailestauti, kad, skirtingai nei Estijoje su Suomija, Lietuvoje nesusitelkia kritinė masė žmonių, kurie mąstytų ambicingai ar bent sektų netolimų kaimynų pavyzdžiu. Reikia tikėtis, kad šia patirtimi pasinaudos nauji Vilniaus ir Kauno merai.

Juozas Zykus, asociacijos „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas