SEB banko analitikai teigia, kad euro zonos augimo pikas jau už nugaros

%2018 %09 %25

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. Didžiausią grėsmę regionui artimiausiu metu kelia galimi nauji JAV importo muitai prekėms iš Europos Sąjungos ir neatmestina nesėkmingų „Brexit“ derybų pabaiga. Kita vertus, euro zonoje nedarbas mažėja, algos auga sparčiau, verslas neplanuoja lėtinti investicijų, valstybių biudžeto deficitas mažiausias per penkiolika metų, todėl ekonomikos būklė ir toliau yra gera.

Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į lėtesnį ekonomikos augimą pirmą pusmetį, sumažino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 2,4 iki 2,1 procento. Analitikai tikisi, kad 2019 metais euro zonos ūkis plėsis 2,1, o 2020 metais – 1,9 procento. Tokiose valstybėse kaip Vokietija, kur nedarbas yra vos 3,6 proc., ekonomikos augimą ribos darbo jėgos trūkumas. Tiesa, vis dar daug neišnaudotų plėtros galimybių turi Prancūzija, kuri artimiausiu metu gali aplenkti Vokietiją pagal ekonomikos augimo spartą. Mažėjantis nedarbas euro zonoje pradeda daryti didesnę įtaką vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui. Dabar vidutinė alga regione auga 2 proc., bet tikėtina, kad algų didėjimas iki 2020 metų pabaigos paspartės iki 3 procentų. Namų ūkių apklausos rodo istoriškai teigiamą gyventojų nuotaiką, tačiau vartojimo ir mažmeninės prekybos mastas auga stabiliai, tad panašu, kad euro zonos gyventojai dar nepamiršę 2008 metų ekonominės krizės pasekmių ir prisiminimai padeda išlaikyti blaivų protą.

Kas taps naujuoju ECB vadovu?

Infliacija euro zonoje perlipo 2 proc. slenkstį, tačiau ji neturėtų ilgai išsilaikyti netgi dėl vasaros sausros pabrangus maisto produktams. Todėl Europos Centrinis Bankas (ECB) veikiausiai nenukryps nuo ankstesnių užuominų nekeisti jokių palūkanų normų iki 2019 metų vasaros. SEB grupės analitikai tikisi, kad palūkanų norma už centriniame banke laikomus vienos nakties indėlius bus padidinta iki –0,25 proc. ateinančių metų rugsėjį, o pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma bus pakelta iki 0,25 proc. kitų metų gruodį. Beje, kitų metų spalį baigiasi dabartinio ECB vadovo Mario Draghio kadencija, o tai, kas bus naujuoju ECB vadovu, yra gana svarbus klausimas visai finansų rinkai. Kol kas pagrindiniu kandidatu eiti vadovo pareigas laikomas dabartinis Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas.

Palūkanos JAV ir toliau didės

SEB ekonomistai dėl spartaus JAV ekonomikos augimo antrą ketvirtį padidino 2018 metų šalies ūkio plėtros prognozę iki 3 proc., o kitąmet tikisi, kad ekonomika augs 2,5 procento. Tad JAV ir toliau akivaizdžiai lenkia euro zoną pagal ekonomikos plėtrą. Nors oficialiai JAV nedarbas sumažėjo iki žemiausio nuo 2000 metų lygio, tačiau šalyje vis dar yra mažesnis negu tuomet darbo jėgos aktyvumas, o dirbančių trumpiau (negu norėtų ir galėtų) darbuotojų dalis taip pat gerokai didesnė, todėl nedarbo mažėjimo priežasčių dar yra. Naujausi duomenys rodo, kad JAV namų ūkių taupymo norma yra apie 7 proc., dvigubai daugiau negu prieš 2008 metų ekonomikos nuosmukį, tad tai irgi suteikia daugiau pasitikėjimo JAV ūkio plėtra. Labai tikėtina, kad 2019 metų viduryje dabartinis ekonomikos augimo laikotarpis taps ilgiausiu laikotarpiu pokario istorijoje.

Didžiausias išbandymas šalies ūkiui artimiausiu metu bus nauji JAV prezidento administracijos sprendimai dėl importo muito tarifų didinimo prekėms iš tokių šalių kaip Kinijos, Meksikos ar Kanados, taip pat ES. SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV dar padidins tarifus importuojamoms prekėms iš Kinijos, kurių vertė 200 mlrd. JAV dolerių. Svarbūs šaliai bus lapkričio 6 d. vyksiantys Kongreso rinkimai, kuriuose, tikėtina, demokratai įgis daugumą Atstovų rūmuose, o respublikonai išsaugos ją Senate. Tokia padėtis Kongrese apsunkins D. Trumpo galimybes likusios kadencijos metu priimti prieštaringus sprendimus.

SEB grupės analitikai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) šiais metais dar didins bazinę palūkanų normą du kartus (iki 2,5 procento), kitąmet du, o 2020 metais vieną kartą. Tikėtina, kad JAV doleris savo piką euro atžvilgiu pasieks šį rudenį, o vėliau turėtų po truputį silpnėti.

Jungtinės Karalystės ekonomikos ateitis priklauso nuo „Brexit“ derybų

Jungtinės Karalystės ekonomikos plėtros scenarijus artimiausiais metais tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyks šaliai išsiderėti laisvą prekių prekybą su ES šalimis. SEB grupės ekonomistai tikisi, kad derybų drama tęsis iki pat paskutinės minutės, tačiau galiausiai bus išvengta kietojo „Brexit“ scenarijaus. Prognozuojama, kad šiemet Jungtinės Karalystės ekonomika augs vos 1,3 proc., o kitąmet jos augimas paspartės iki 1,8 procento. Jeigu Jungtinė Karalystė kitų metų kovą paliks ES be jokių aiškių prekybos susitarimų, ekonominė recesija šalyje bus neišvengiama. Beje, šių metų rugpjūtį Anglijos centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų norma 0,25 proc. iki 0,75 proc., o kitąmet palūkanos pasiteisinus ekonomikos augimo paspartėjimo prognozei bus didinamos dukart antrą metų pusmetį.

Rusijoje didėja PVM tarifas, didinamas pensinis amžius

SEB ekonomistai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiemet augs 1,7 proc., truputį sparčiau negu praėjusiais metais. Teigiamą įtaką plėtrai šiemet daro didesnė naftos gavyba ir išaugęs vartojimo mastas dėl padidėjusių atlyginimų ir istoriškai nedidelės infliacijos. Kitąmet Rusijoje PVM tarifas didės nuo 18 iki 20 proc., tad vėl paspartės infliacija, o realusis vartojimas turbūt augs kiek lėčiau. Beje, Rusijoje ribojant valdžios išlaidas, didinant mokesčius ir senatvės pensinį amžių, gerės valstybės iždo būklė. Tikimasi, kad esant dabartinei naftos kainai biudžetas 2019–2020 metais bus subalansuotas.

Subalansuotas Lietuvos ekonomikos augimas

„Prognozuojame, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o Latvijos ir Estijos sparčiau – 3,5 procento. Lėčiau negu kitose Baltijos šalyse augantis vartojimas yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvos ūkio plėtra nusileidžia augimui kaimyninėse šalyse. Tiesa, Lietuvoje taupymo norma pastaraisiais metais buvo arti nulio (ir mažesnė negu Latvijoje ar Estijoje), todėl būtų gerai, kad, augant pajamoms, namų ūkių vartojimas neaugtų taip sparčiai ir kad būtų sutaupoma daugiau. Beje, investicijos kitąmet Lietuvoje turėtų toliau stabiliai augti atsižvelgus į dabartinius verslo planus ir didesnį ES lėšų panaudojimą. 2020 metais ekonomikos augimas visose Baltijos šalyse sulėtės. Tai susiję su tikėtinu lėtesniu euro zonos ir kitų svarbiausių prekybos partnerių ekonomikos augimu“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Išsamią 2018 metų rugsėjo mėnesio pasaulio ekonomikos apžvalgą „Nordic Outlook“ galite rasti čia.

Tadas Povilauskas

 


SEB bankas

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt