Tapdama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare Lietuva įrodė, kad yra pasirengusi greitai ir efektyviai vykdyti šalies ūkiui naudingas reformas. Vis tiktai pasirašius stojimo sutartį būtina ir toliau atsižvelgti į užsienio ekspertų siūlymus siekiant didinti šalies konkurencingumą, teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

„Stojimas į EBPO nėra savitikslis ir baigtinis procesas, tačiau tai labai sustiprina teigiamą Lietuvos įvaizdį investuotojų akyse. Organizacija iš narių nuolat renka statistinę informaciją, rengia analizes ir teikia narėms rekomendacijas, kaip gerinti šalies ekonominę, socialinę ir verslo aplinką. Todėl sutarties pasirašymas suteikia prieigą prie geriausios užsienio praktikos, naujausių žinių ir aktualiausių
ekspertų įžvalgų. Tai išnaudodami galėsime vykdyti mums reikalingas reformas, toliau didinti Lietuvos konkurencingumą, patrauklumą užsienio investicijoms“, – teigia V. Sinkevičius.

Tiesa, nors narystės svarbą Lietuva dar tik pajus, pats stojimo procesas jau buvo naudingas Lietuvai. Siekdama atitikti stojimo į organizaciją kriterijus Lietuva įgyvendino reformas remdamasi geriausia klestinčių šalių praktika, todėl pagal organizacijos ekspertų pateiktus pasiūlymus įgyvendinti svarbūs pokyčiai valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir daugelyje kitų sričių šalies ekonomikai bus naudingi.

Net ir stojimo į EBPO procesas jau davė didžiulės naudos mūsų valstybei – nuo 2015 metų, kai buvome pakviesti pradėti stojimo į EBPO procesą, mes nuosekliai vykdėme EBPO pateiktas rekomendacijas bendrovių teisės srityje: padidinome valstybės valdomų įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų savarankiškumą, visiškai depolitizavome šiuos kolegialius organus“, – sakė ūkio ministras. Palyginimui galima pasakyti, kad 2015 m. pabaigoje valstybės valdomų įmonių kolegialiuose organuose dar buvo 63 politikai.

Be to, atlikta valstybės valdomų įmonių teisinių formų peržiūra ir pradėta faktinė jų reforma: iš 118 valstybės valdomų įmonių šiuo metu yra likusios 66, iš kurių 40 yra valstybės valdomos bendrovės, o kiti 26 juridiniai asmenys yra valstybės įmonės. Planuojama, kad iš 26 valstybės įmonių 5 išlaikys šią teisinę formą, o kitos bus likviduojamos, pertvarkomos į uždarąją akcinę bendrovę, akcinę bendrovę ar biudžetinę įstaigą.

Vis dėlto siekiant užtikrinti skaidresnę valstybės valdomų įmonių veiklą, efektyvesnį valdymą ir didesnę grąžą valstybei, Lietuva planuoja ir toliau stiprinti valstybės nuosavybės funkcijas ir suteikti daugiau galių Valdymo koordinavimo centrui, kuris yra atsakingas už visų valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimą. Taip pat planuojama išsamiai įvertinti valstybės įmonės teisinės formos juridinių asmenų veiklų tikslingumą ir siekti tinkamiausio valstybės valdomų bendrovių optimizavimo.

Narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo ir patikimumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija