Nuo fakso iki liečiamojo ekrano: kas pakito šio amžiaus logistikoje ?

%2018 %11 %18

 

Logistika yra viena pagrindinių Lietuvos ūkio šakų, kiekvienais metais sudaranti keliolika procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o kai kurie prekių ženklai kaip „Girteka" yra gerai žinomi visoje Europoje. Ši sritis tokios įtakos pasiekė ne per vienerius metus ir nemažai prie to prisidėjo technologinis progresas – laiku prie jo prisitaikiusios įmonės išlošė, o deklaravusios ištikimybę tradicijoms tobulėjo kur kas lėčiau. Tačiau kas jų laukia ateityje?

Apie tai keli pranešėjai papasakos gegužės 16–18 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo" vyksiančioje parodoje „Transbaltica". Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka" viceprezidentas Tautginas Sankauskas pasidalijo mintimis apie tai, kokie technologiniai pokyčiai vyko iki šiol bei kurie iš jų – svarbiausi.

Svarbiausia – bendrauti

„Didžiausias, be abejonės, komunikacijos pokytis. Šiandien visi rankoje turime išmaniuosius telefonus, o ką darėme prieš 20 metų? Ieškojome telefonų numerių kontaktų knygose, skambinome, važiavome. Technologijos pakeitė ne tik bendravimo greitį, bet ir kainą – šiandien su kita pasaulio dalimi susisiekti yra nepalyginti pigiau nei prieš keliolika metų", – kalbėjo T. Sankauskas.

Pavyzdžių – ne vienas, tačiau bene svarbiausias pokytis yra mobilumas. Ekspeditoriai gali bendrauti su klientais, nebūdami darbo vietoje, mobilusis telefonas leidžia tai daryti ten, kur tik yra ryšys. Nutikus nesklandumams, vilkiko vairuotojas gali tą pačią minutę paskambinti ir paprašyti ekspeditoriaus pagalbos.

Dar prieš 30 metų tai buvo neįmanoma. Prieš 20 – įmanoma, bet kainavo labai daug. Prieš 10 – įmanoma ir kaina jau tapo prieinama daugeliui. O dabar mobilumas kainuoja tiek mažai, kad ne tik yra prieinamas visiems, bet ir sudaro labai menką dalį visoje logistikos grandinės sąmatoje.

Dar neseniai tarptinklinio ryšio kainos (angl. roaming) buvo kelias dešimtis kartų didesnės nei vietinio. Dabar visoje Europos Sąjungoje galima už tą pačią kainą ne tik kalbėti telefonu, bet ir siųsti duomenis internetu. Už ES ribų kainos jau kitos, tačiau ir jos – kur kas mažesnės nei prieš kelerius metus.

Klientų ramybė

Logistikos grandinėje yra daug susijusių žmonių, kuriems neatliekant savo darbo, ji nutrūksta. Vienas jų – klientas, krovinio savininkas.

Dar praėjusiame šimtmetyje pasinėręs į transporto veiklą T. Sankauskas pamena, jog klientai dėl savo krovinių nerimaudavo ir kone kasdien skambindavo, klausdami vieno: „Ar viskas gerai?"

Dabar tokių klausimų iškyla labai retai. Dėl tų pačių išaugusių komunikacijos galimybių klientas gali sekti savo krovinį realiu laiku – matyti, kur jis važiuoja, sustoja bei kitą informaciją. Kartais kertant ES ir trečiosios šalies sienas, vežėjams tenka užtrukti, pasak T. Sankausko, tai bene dažniausias atvejis, kai pamatęs nejudantį krovinį klientas pasiteirauja, ar viskas gerai.

Sekimo sistema įdiegta ne tik keliais transportuojamose prekėse, ji pritaikoma ir oru, geležinkeliais ar jūra gabenamiems kroviniams. Kiekvienas, bent kartą pirkęs vertingesnį daiktą iš parduotuvių „Alibaba", „Amazon" ar „Ebay" pamena gavęs ilgą kodą su prierašu „Tracking number". Prekės vežėjo tinklalapyje suvedus tą kodą, galima matyti tikslią jos buvimo vietą ir sužinoti apie atvykimą į Lietuvą netgi anksčiau nei gaunama žinia iš pašto ar siuntų tarnybos.

Patogumas planuojant maršrutą

Technologijos padeda ne tik ekspeditoriams, klientams, bet ir patiems vairuotojams. Pavyzdžiui, jie kone realiu laiku gali sekti jiems reikalingo maršruto eismo informaciją – matyti spūstis, avarijas, kelio remontus, netgi dangos bei oro būklę.

Tokia informacija pravarti bet kurioje pasaulio vietoje. Neturėdamas interneto ryšio, vairuotojas tik privažiavęs eismą draudžiantį ženklą sužinos apie įvykusią avariją ar stichinę nelaimę, o naudodamasis išmaniosiomis technologijomis, tokią informaciją gaus dar planuodamas dienos maršrutą.

Navigacijos įrenginiuose sužymėtos ir degalinės, poilsio aikštelės, kavinės – turinčiam ribotą važiavimo laiką vairuotojui pravartu planuoti savo kelionę ir numatyti visas tos dienos stoteles bei nakvynės vietą. Taip važiavimo procesas labiau optimizuojamas, kruopščiai planuojant kiekvienai kelionei sutaupoma ne viena valanda.

Net ir situaciją muitinėje vairuotojai gali stebėti savo telefone – matydami, kad viename pasienio poste susidariusi ilga automobilių eilė, jie gali važiuoti kito link ir taip sutaupyti ne vieną valandą.

Prisideda prie saugumo

Išaugusios komunikacijos ir mobilumo galimybės didina ir pačių krovinių saugumą. Vien jų sekimas internetu palengvino nakties miegą daugeliui užsakovų, o pastaraisiais metais vis dažniau taikoma ir kita sistema – vadinama išmanioji plomba.

Tai nėra, kaip ją daugelis įsivaizduoja, lipnia juosta užklijuotos durys. Plomba labiau primena signalizacijos jutiklį, kuris įdedamas į uždarą vietą – konteinerį ar vilkiko puspriekabę. Jis fiksuoja patalpos tūrį ir informaciją apie atidaromas duris, iškraunamas ar pakraunamas prekes, kurią gali akimirksniu perduoti nors ir į kitą pasaulio kraštą – vietą, kur ta informacija administruojama. Pastebėjęs įtartinus veiksmus, administratorius gali nedelsdamas imtis priemonių.

„Išmaniosios plombos nemažai kainuoja, tad daugelis įmonių jų nenaudoja. Jos atsiperka tik gabenant labai brangias prekes", – pridūrė „Lineka" viceprezidentas.

Brangios prekės – nebūtinai auksas ar juvelyriniai dirbiniai. Tai gali būti ir kompiuterinė technika, pavyzdžiui, mažytės vaizdo kameros, kurių pilna puspriekabė būtų verta milijonų eurų.

 

Lietuvos parodų centras LITEXPO

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt