Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su uosto plėtros galimybėmis supažindino Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) narius. Šiuo metu rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas numatys ilgalaikę uosto plėtrą.
„Turime gerą tradiciją - lankyti ir išgirsti kuo gyvena mūsų asociacijos įmonės. O pastaruoju metu vieša diskusija apie uosto plėtros galimybes, rengiamus uosto ir miesto bendruosius planus rodo, kad ji yra įdomi ir aktuali“, - sakė KPA viceprezidentas Rimantas Taraškevičius.„Kalbėdami apie miesto ir regiono vystymąsi, galime kalbėti apie grėsmes arba apie perspektyvą. Pabandysiu kalbėti apie ateitį iš mūsų, uostininkų, pozicijos. Pastaruoju metu tarsi esame konfrontacijoje su miestu, bet noriu pabrėžti, kad esame geranoriški ir ateityje visus planus privalome derinti su miesto vadovybe, taip pat kalbėti su miesto visuomene, tai labai aktyviai ir darome“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad laivų parametrai kasmet didėja. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo 2,67 karto – 2016 m. krovinių apyvarta pasiekė 40,14 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo 15,4 proc., tai yra nuo 8 155 iki 6 898.Tad norėdamas išlikti konkurencingu uostu, į rinkos pokyčius privalo reaguoti ir Klaipėdos uostas, šiandien susiduriantis su dviem pagrindiniais iššūkiais – gylio ir teritorijų stoka.
Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas, kurio sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui. Bendrojo plano koncepcijos numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą. Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų, nutolusių nuo gyvenamųjų rajonų, suformavimą.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija