Baltijos šalys ketvirtąją pramonės revoliuciją pasitinka kartu su Vokietija

%2017 %05 %28

 

 

Šių metų balandžio 25 d. ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius per „Hannover Messe“ parodoje vykusį Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmų forumą „Ketvirtoji pramonės revoliucija Baltijos šalyse – susitikimas su ekspertais“ aptarė ketvirtąją pramonės revoliuciją ir jos iššūkius Europos Sąjungos ir Baltijos šalių pramonei skaitmenizacijos, inovacijų, darbo rinkos, viešojo ir privataus sektorių partnerystės srityse. Forume taip pat buvo pristatytos Lietuvoje vykdomos pramonės skatinimo priemonės, pagreitinančios ketvirtosios pramonės revoliucijos plėtrą.

„Skaitmeninė pramonės transformacija suteikia dideles galimybes didinti įmonių konkurencingumą ir kurti geresnės kokybės darbo vietas. Šiomis galimybėmis pasinaudoti gali tiek didelės, tiek vidutinės, tiek mažosios įmonės. Šis procesas vadinamas ketvirtąja pramonės revoliucija. Ją lemia technologiniai sprendimai, pvz., daiktų internetas, 5G mobiliojo interneto ryšys, debesų kompiuterija, 3D spausdinimas, robotai. Ketvirtoji pramonės revoliucija atveria naujas galimybes pramonei tapti konkurencingesnei ir sudaro sąlygas kurti inovatyvius produktus ir paslaugas“, – sveikindamas renginio dalyvius kalbėjo ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Pasak ūkio ministro, ketvirtoji pramonės revoliucija turi didelį potencialą Europoje. Ji suteikia lankstumo ir greičio gamybos procesams, leidžia kurti naujus verslo modelius, gerinti produktų ir paslaugų kokybę, didinti darbo našumą. Norint pasinaudoti šiais pranašumais, reikalingos investicijos ir stipri viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė.

„Europos Sąjunga skatina visas valstybes nares įsitraukti į ketvirtosios pramonės revoliucijos iniciatyvas – kuria paskatas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms, tačiau to maža. Norėdama padidinti konkurencingumą pasauliniu mastu, kiekviena valstybė narė turėtų imtis veiksmų nacionaliniu lygiu, kurie sudarytų sąlygas dalyvauti ketvirtojoje pramonės revoliucijoje. Lietuvoje pramonė – vienas iš šalies ekonomikos, sudarančios daugiau nei penktadalį valstybės bendrojo vidaus produkto, ramsčių. Dėl šios priežasties Lietuvai yra būtina imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu“, – sakė M. Sinkevičius.

Ūkio ministro teigimu, norėdama užtikrinti efektyviausią būdą naudotis naujomis technologijomis ir atsižvelgti į siūlomą skaitmeninimo naudą, Lietuva turėtų pasinaudoti nacionaliniu lygiu vykdomų iniciatyvų galimybėmis. Siekdamos sėkmingai įgyvendinti nacionalinę pramonės skaitmeninimo iniciatyvą 2016 metų viduryje pramonės ir verslo asociacijos, įmonės ir universitetai kartu su Vyriausybe pradėjo kurti Lietuvos ketvirtosios pramonės revoliucijos platformą. Šios platformos svarbiausi tikslai – didinti ir stiprinti Lietuvos konkurencingumą ir pramonės produktyvumą, skatinti pramonę diegti skaitmeninius sprendimus ir naujas technologijas gamybos procesams. Jau yra parengti visi šiai platformai įsteigti reikalingi dokumentai. Artimiausiu metu jie bus pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

„Turime atrasti dialogą tarp pramonės, valstybinių institucijų ir akademinės bendruomenės, ieškodami efektyviausių sprendimų skaitmenizuojant pramonę nacionaliniu lygmeniu. Tai sudarytų galimybę laiku įsitraukti į globalius ketvirtosios pramonės revoliucijos procesus. Akivaizdu, kad iš nacionalinių skatimenizavimo pramonės iniciatyvų sudaryta Europos platforma bus veiksminga tik tada, jeigu sukursime sinergiją ir naudosime geriausios praktikos mainus. Jeigu mes norime žengti pirmyn, turime laikytis drauge“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Vokietijos ir Baltijos prekybos rūmų forumo „Ketvirtoji pramonės revoliucija Baltijos šalyse – susitikimas su ekspertais“ tikslas – suvienyti ekspertus, privataus ir viešojo sektoriaus atstovus iš Vokietijos ir Baltijos šalių, siekiant aptarti su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusius naujausius iššūkius ir perspektyvas. Per šį forumą buvo atkreiptas dėmesys į svarbiausius Baltijos šalių regiono įvykius, verslo perspektyvas, investicijų klimatą. Forumas taip pat suteikia galimybę Vokietijos ir Baltijos šalių atstovams bendradarbiauti ir vykdyti bendrus projektus.


Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt