87 proc. viso šalies BVP sudarantis eksportas yra pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, tačiau šis indėlis ilgainiui gali mažėti, nes eksportą vykdančios Lietuvos įmonės susiduria su vis daugiau iššūkių, joms tampa sunkiau konkuruoti užsienio rinkose. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Arūno Laurinaičio teigimu, nors išsiskyrėme 14-ka prioritetinių rinkų, eksporto skatinimas vis dar vykdomas sporadiškai.
„Ūkio ministerija ir „Versli Lietuva“ atliko svarbų darbą, nustatydamos perspektyvias ir žvalgybines rinkas, tačiau nėra bendros eksporto koordinavimo strategijos, kaip turėtų būti vykdomas finansinis ir diplomatinis palaikymas, norint įeiti į šias naujas rinkas“, – teigia A. Laurinaitis.
Pasak jo, Lietuva turėjo ilgamečius ryšius su Rytų šalimis – Rusija, Kazachstanu ir kitomis, tačiau joms užsivėrus ir ieškant naujų rinkų Arabijos pusiasalyje, nemažiau svarbus politinis palaikymas iš atitinkamų institucijų vadovų, be kurio plėsti eksportą į šias šalis yra neįmanoma.
„Pagrindinė problema – ne verslo, o šalies nežinomumas, nepatikimumas arba ryšių neturėjimas. Naujose rinkose be oficialių šalies pareigūnų ir ambasadų verslas negali nieko padaryti. Reikalingas visas kompleksas priemonių, pradedant ambasadų tinklu ar specialiųjų atašė skyrimu. Taip pat svarbios ir daugiau sektorių apjungiančios verslo misijos, parodos, konferencijos į tas šalis. Dabar atskiros ministerijos ir atskiros įmonės pavieniui važiuoja į vieną ar kitą valstybę. Neišnaudodami kompleksinio prisistatymo galimybių prarandame tų šalių suinteresuotumą, liekame nepastebėti“, – teigia LPK viceprezidentas.
Jis siūlo optimizuoti ekonominių interesų užsienyje atstovavimą, sukuriant vieningą atstovavimo užsienyje sistemą, bei suformuoti aiškiai apibrėžtus prioritetus turinčią ekonominės diplomatijos strategiją, padėsiančią skatinti Lietuvos eksportą.
„Europos Sąjunga yra vietinė rinka ir čia Lietuva turi nemažai specialiųjų atašė, tačiau daug faktorių gali lemti, kad Lietuva negalės pasinaudoti atsigaunančia ES rinka dėl blogai koordinuotų veiksmų. Galimybės konkuruoti su vakariečiais gali mažėti dėl stiprėjančio spaudimo didinti atlyginimus ir kaštus, kai tai nėra susieta su produktyvumu ir efektyvumu dėl nepakankamų investicijų į atitinkamas pramonės šakas, neaugančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis į Lietuvos ekonomiką. Tai neleidžia kurti naujų produktų, kuriuos būtų galima eksportuoti“, – sako A. Laurinaitis.
LPK siūlo efektyvinti eksporto skatinimo sistemą – užtikrinti eksporto draudimo schemą eksportui į trečiąsias šalis, verslui kompensuoti patiriamus eksporto sertifikavimo kaštus.
„Sumanioji pramonė, kuri gali eksportuoti savo įrangą ir protus į trečiąsias šalis, pralaimi konkurencinėje kovoje čekams ir kitiems Lietuvos kaimynams, kurie, į naujas rinkas ateina su valstybės suteikiamomis garantijomis, padengiant rizikas“, – lygina LPK viceprezidentas.
Nors planuojama, kad eksporto garantijos pradės veikti dar šių metų pabaigoje, tačiau, A. Laurinaičio teigimu, tam numatyta pernelyg maža suma, todėl reikšmingos įtakos eksporto skatinimui ir palaikymui sunku tikėtis.
Lietuvos eksportuotojai labai pozityviai vertina tarp ES ir didelių rinkų, kaip JAV ar Kanada, pasirašomas laisvos prekybos sutartis. Nors už JAV valstybės vairo stojus Donaldui Trumpui tokios sutarties tarp ES ir JAV pasirašymas buvo nukeltas neribotam laikotarpiui, tačiau Lietuvos verslas tikisi, kad ji anksčiau ar vėliau bus ištraukta iš stalčiaus ir pasirašyta.
ES–Kanados išsamaus prekybos ir ekonomikos susitarimo (CETA) likimas šviesesnis – jis artimiausiu metu bus ratifikuojamas nacionaliniuose parlamentuose. Ši sutartis atvers naują turtingą 30 mln. vartotojų rinką, tačiau Lietuva, LPK viceprezidento teigimu, tam visiškai nesiruošia, todėl gali taip ir nepasinaudoti atsivėrusiomis galimybėmis.
„Kol kas nekalbama apie tai, kad reikėtų suformuoti specialiųjų atašė komandą, kurie būtų atsakingi už sritis, kuriose mūsų šalis yra stipri, ir nuo konkrečios datos vyktų į Kanadą bei padėtų Lietuvos verslui ten įsitvirtinti ir plėsti eksportą. Tik taip Lietuva gali įeiti į naują rinką tą pačią dieną kartu su kitais naujais žaidėjais. Jei sugalvosime tai padaryti po 4–5 metų, tuomet pavėluosime, nes kitos ES šalys bus susiradusios partnerius, atidirbusios sistemas. Pavėlavus įeiti į tokias rinkas yra gerokai sudėtingiau, brangiau, lieka mažiau pelningumo“, – nuogąstauja A. Laurinaitis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija
