Transporto sektorius: ekonominių rodiklių augimas rodo didelį sektoriaus konkurencingumą

%2017 %05 %24


Išankstiniais statistikos duomenimis, 2016 m. kilo visi pagrindiniai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus rodikliai. Palyginti su 2015 m., augo šiame sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) (4,3 proc.), įmonių pajamos (7,1 proc.), darbuotojų skaičius (5,2 proc.), transporto paslaugų eksportas (5,1 proc.). Ekonomistų teigimu, tai rodo didelį šios ūkio šakos konkurencingumą.

Šalies pažangą logistikos sektoriuje parodė Pasaulio banko 2016 m. paskelbtas Logistikos reitingas (angl. Logistics Performance Index – LPI). Jame Lietuva pakilo iš 46-os vietos į 29-ą, aplenkdama Estiją, Latviją ir Lenkiją.

Palyginti su 2015 m., praėjusiais metais šalyje pervežta 1 proc. daugiau krovinių (iš viso 114,8 mln. t). Daugiausia – 60,4 mln. t – gabenta automobilių keliais (3 proc. daugiau nei 2015 m.). Kelių transporto įmonių pajamos išaugo 14,2 proc. (iki 3,64 mlrd. Eur), darbuotojų skaičius – 7,7 proc. (iki 70 394). Teigiamiems rezultatams turėjo įtakos Lietuvos vežėjų investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą – tai leido išplėsti Vakarų Europoje teikiamų paslaugų spektrą ir prisitaikyti prie europietiškų kelių mokesčių, kurie palankesni naujų ir ekologiškų transporto priemonių naudotojams.

Geležinkelių transportas – tradiciškai antras pagal pervežtų krovinių kiekį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. pervežė 47,65 mln. t krovinių (0,8 proc. mažiau nei 2015 m.). Daugėjo vidaus pervežimų, tačiau sumažėjo tranzitiniai krovinių srautai. Tikėtina, kad tokia tendencija išliks, nes Rusija vis daugiau krovinių veža ne tranzitu per Baltijos šalis, bet per savo jūrų uostus.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2016 m. pasiekė savo visų laikų krovos rekordą – per metus čia krauta 40,14 mln. t krovinių (4,2 proc. daugiau nei 2015 m.). Tai vienintelis jūrų uostas trijose Baltijos valstybėse, pagerinęs savo metinius rezultatus. Rygos, Liepojos, Ventspilio ir Talino jūrų uostuose krova pernai mažėjo 7–16 proc. Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos uostų, daugiausia kraunančių tranzitinius Rusijos krovinius – anglį ir naftą, Lietuvai pranašumą suteikė uoste aptarnaujamų krovinių įvairovė. Praėjusiais metais Klaipėdoje labiausiai augo konteinerių, ratinių (ro-ro) krovinių, naftos produktų ir suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) krova.

Lietuvos oro uostuose 2016 m. pasiektas aptarnautų keleivių skaičiaus rekordas – 4,79 mln. (14 proc. daugiau nei 2015 m.). Oro transportu vežamų krovinių sumažėjo iki 11,7 tūkst. t (10 proc. mažiau nei 2015 m.).

Vertinant transporto paslaugų rinkas pažymėtina, kad toliau sparčiai auga eksportas į Europos Sąjungos šalis, stabilizuojasi eksportas į Rusiją ir Baltarusiją. 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. labiausiai – 41 proc. – padidėjo transporto paslaugų eksportas į Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, taip pat į Italiją (32 proc.) ir Austriją (31 proc.). Svarbiausia rinka iš visų ES valstybių išlieka Vokietija (augimas – 8,2 proc.).

 

LR Susisiekimo ministerija

 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt