Uosto direkcija atsikratė logistikos centro

%2020 %04 %02


Pagaliau šiemet, praėjus maždaug penkeriems metams, parinkta vieta Klaipėdos viešajam logistikos centrui. Jo galimybių studijai Uosto direkcija išleido beveik pusę milijono litų, o centro steigėja tapo AB "Lietuvos geležinkeliai". Tačiau direkcija dėl to nenusimena, jos atstovai nemano, kad pinigai studijai buvo išmesti veltui.

Tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tiek AB "Lietuvos geležinkeliai" yra pavaldžios Susisiekimo ministerijai, tad galima sakyti, kad studijos rengimo kaštai šiuo atveju perdėti iš vienos kišenės į kitą. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai skaičiuoja, kad panašių studijų buvo parengtos gal net šešios. Todėl kyla klausimas, ar valstybė netaško pinigų įvairiems konsultantams be reikalo?

Didysis svarstymas ir galimybių studijų dėl viešųjų logistikos centrų (VLC) steigimo rengimas prasidėjo 2008-ųjų pradžioje, kai Vyriausybė nutarė juos steigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Didžiausiuose Lietuvos miestuose jau žadama šiemet pradėti statyti VLC, o uostamiestyje tik parinkta vieta. Kur galėtų būtų kuriamas Klaipėdos viešasis logistikos centras, svarstyta ir analizuota labai daug ir ilgai. Vienu metu netgi buvo kalbama apie Kopūstų kaimą prie Kretingalės, o galų gale netgi suabejota, ar uostamiesčiui apskritai jo reikia, mat ilgai diskutuojant pradėjo rastis privatūs logistikos centrai.

Direkcija buvo prievartaujama


2008 metų vasarį Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirta rezervinė teritorija VLC kūrimui šalia kelio į Kairių poligoną, priešais miesto trečiąją vandenvietę, ir ji buvo įpareigota rengti galimybių studiją. Uosto direkcijai ėmęs vadovauti Eugenijus Gentvilas pradėjo kelti klausimą, kaip ta rezervinė teritorija gali būti priskirta Uosto direkcijai, jeigu ji nesiriboja su jos turima teritorija, ir juokavo, kad tokiu atveju uostui galima skirti rezervinę teritoriją, tarkime, kad ir prie Grigiškių. Beje, po kurio laiko paaiškėjo, kad toje rezervinėje teritorijoje išdalinti sklypai privatininkams. Netgi buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau kalti asmenys nebuvo įvardinti, pripažinta, kad viskas buvę teisėtai padaryta. Tačiau toji teritorija neteko uosto rezervinės teritorijos statuso.

"Nuo pat 2008-ųjų vasario Uosto direkcija buvo prievartaujama daryti neteisėtus veiksmus. Kai netekome rezervinės teritorijos, nauja Vyriausybė, kuriai vadovavo Andrius Kubilius, t. y. nauja Susisiekimo ministerijos vadovybė, mums vis tiek liepė tęsti anos Vyriausybės nurodymą rengti galimybių studiją dėl VLC steigimo. Mes savo misija laikėme vietos tokiam centrui parinkimą. Mūsų samdyti konsultantai kompanija "Ernst &Young" parinko keturis vietos variantus. AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai svarstė variantą prie "Draugystės" geležinkelio stoties, kur yra bendrovės turtas. Ministerija nusprendė, kad tinkamiausias variantas bus konsultantų nurodytas kaip C variantas - šiaurinėje "Draugystės" stoties dalyje. Tačiau ta teritorija negali būti skelbiama Uosto direkcijos rezervine teritorija, nes ji neturi ribų su uosto valdoma dabartine teritorija. Taigi ministerija nusprendė logistikos centro kūrimo darbą perduoti "Lietuvos geležinkeliams". Sprendimas logiškas", - aiškino E. Gentvilas.

Įžvelgtas pažeidimas


Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patikrino Uosto direkcijos septynis neskelbtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, kurių vertė didesnė nei 100 tūkst. Lt, ir septynis skelbtus pirkimus, kurių kiekvieno vertė didesnė nei 2 mln. litų, ir atrado du pažeidimus.

Vienas jų - sprendimas neskelbiamų derybų būdu pirkti Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimo galimybių studijos parengimo paslaugas, anot VPT, buvo nepagrįstas ir neatitiko neskelbiamų derybų sąlygų.
Minėtą galimybių studiją atliko kompanija "Ernst &Young". Beje, kompanija "Ernst &Young" buvo vienas iš konsorciumo, rengusio galimybių studiją dėl Klaipėdos išorinio uosto, partnerių. Pasak E. Gentvilo, direkcija pripažįsta tą smulkų procedūrinį pažeidimą, tačiau jis nebuvo esminis, nes nesukėlė pasekmių - t. y. tos paslaugosbuvo buvo nupirktos pigiau.
Uosto direkcijai šiuo atveju pavyko gerokai nusiderėti dėl kainos palyginti su planuotąja: studija nupirkta už 450 tūkst. Lt, o planuota jai skirti apie 700 tūkst. Lt.
Paklaustas, ar negaila Uosto direkcijai galimybių studijai išleistų beveik pusės milijono litų, jos vadovas atsakė: "Gaila, man ir 45 Lt gaila, bet tą darbą darėme valstybės nurodymu. Turbūt jo kartoti nereikės. Nemanau, kad mūsų pinigai buvo išmesti veltui. Nei Uosto direkcijos, nei "Lietuvos geležinkelių" vadovai negali imti ir nuspręsti, kur turi būti logistikos centras. Tam reikia vis dėlto samdyti konsultantus, ką mes ir padarėme. Jie pateikė keturis logistikos centro vietos variantus. Net jeigu "Lietuvos geležinkeliai" dar nutartų ką nors tikslinti, tai jie darytų jau pasinaudodami mūsų konsultantų darbu. Dabar, vadovaujantis galimybių studija parinkus logistikos centrui tinkamą teritoriją, pinigėlius tolesniems darbams, t. y. projektavimui ir kt., turės išmetinėti "Lietuvos geležinkeliai". Beje, šiam projektui turėtų būti gauta ir Europos Sąjungos pinigų. Nors iš Klaipėdos viešojo logistikos centro Uosto direkcija tiesiogiai ir neuždirbs, tačiau uostas, turintis tokį centrą, klientams bus kur kas patrauklesnis."
Pagaliau logiškas sprendimas

Prieš Susisiekimo ministerijai priimant galutinį sprendimą dėl Klaipėdos VLC vietos, Uosto direkcija buvo sukvietusi geležinkelininkus, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių atstovus. Tame pasitarime "Lietuvos geležinkelių" atstovai siūlė savo variantą prie "Draugystės" geležinkelio stoties, kurio minėti konsultantai nesvarstė. Tada Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai kėlė klausimą dėl minėtos galimybių studijos reikalingumo. Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas, matęs gal šešias studijas dėl VLC steigimo, abejojo, kad ir šita, kurią pateikė "Ernst &Young", būsianti paskutinė. Tokias abejones išsklaidė Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

"Buvome įpareigoti steigti logistikos centrą, nors iš pat pradžių sakėme, kad nei juridiniu atžvilgiu negalime panaudoti uosto pinigų ne uosto teritorijoje, nei esame pajėgūs techniniu atžvilgiu. Mes plėtojame uosto infrastruktūrą, o čia reikalinga geležinkelių infrastruktūra. Tačiau ministerija buvo priėmusi tokį sprendimą, jog Vilniuje ir Kaune VLC steigs "Lietuvos geležinkeliai", o Klaipėdoje - Uosto direkcija. Taip nuspręsta greičiausia todėl, kad buvo žiūrima į piniginę. Tragedijos neįvyko, nes tiek Uosto direkcija, tiek "Lietuvos geležinkeliai" yra valdomi valstybės, mes padėjome vieni kitiem", - sakė A. Drungilas.

Pasak jo, dabar Susisiekimo ministerija priėmė logišką sprendimą perduoti VLC steigėjo funkcijas "Lietuvos geležinkeliams", kurie patys yra ir operatoriai, ir turi tam tikrą sklypą žemės, ir yra geriausi intermodalinio terminalo plėtotojai, nes intermodalinis terminalas - tai geležinkelio manevravimo kelių parkas su kranais ir rampomis. Anot jo, įvyko taip, kaip galimybių studijoje nurodė ją rengęs rangovas.

Pasikeitus steigėjui, kuris šiuo atžvilgiu yra komercinė įmonė, jis garantuos krovinių srautus. Be to, jis pateikė savo siūlymą dėl vietos. "Manau, kad jokios tragedijos dėl vietos pasirinkimo neįvyko, juo labiau kad ta vieta, kurią pasirinko ministerija, yra irgi aprašyta studijoje, atlikta jos kaštų analizė, netgi įvardinta kaip pati geriausia alternatyva. Tai yra šiaurinė "Draugystės" geležinkelio dalis, besitęsianti iki pat "Penninox" teritorijos. Kita vertus, be tos studijos nebūtų galima prašyti ES finansavimo. Ji reikalinga kaip vienas iš dokumentų teikiant paraišką", - sakė A. Drungilas.

Tris vietas, kurias reikia nagrinėti dėl Klaipėdos VLC steigimo, konsultantams nurodė pati Uosto direkcija ir prašė pasiūlyti dar ir savo nuožiūra. Pagrindinės studijos išvados - VLC būtų rentabilus tik statant jį kartu su privačiu investuotoju, jeigu centrą norima turėti anksčiau nei 2022 metais. Pagal viešosios ir privačios partnerystės principą, kaip yra numačiusi Vyriausybė, naujas privatus partneris gali pasiūlyti ir savo vietą. Šiuo atžvilgiu taip ir atsitiko.


Šaltinis CargoNews - informacinis-analitinis transporto portalas
 

Žurnalas JŪRA leidžiamas nuo 1935 m.

Tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA leidžiamas nuo 1999 m.

Pirmasis Eurazijoje leidžiamas keturiomis kalbomis: anglų, kinų, rusų, lietuvių


Adresas:

Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“
Minijos g. 93
, LT-93234 Klaipėda, Lietuva
Tel./faks. +370 46 365602
El.paštas: news@jura.lt
www.jura.lt

 


Leidėjas:

UAB Jūrų informacijos centras


Žurnalas „JŪRA“ leidžiamas nuo 1935 m.
Tarptautinis verslo žurnalas „JŪRA MOPE SEA“ leidžiamas nuo 1999 m.

ISSN 1392-7825

2017 © www.jura.lt