Laivų arešto ypatumai Lietuvoje

Vytas Ramanauskas
advokatas

Lietuvos teisinė sistema yra nuolat pertvarkoma. Priimami nauji įstatymai, įsigalioja tarptautinės konvencijos. 1996 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Civilinis kodeksas ir jau yra parengtas naujojo Civilinio proceso kodekso projektas. Deja, laivų arešto santykiai Lietuvoje nėra teisiškai kaip nors išskirti. Todėl laivai teismo gali būti areštuojami tokia pačia tvarka, kaip ir automobiliai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas yra parengęs teikti Seimui ratifikuoti 1952 m. Briuselio tarptautinę konvenciją dėl tam tikrų taisyklių suvienodinimo areštuojant jūrinius laivus (International Convention for the Unification of Certain Rules Relating to the Arrest of Sea-going Ships, Brussels, 1952). Ši konvencija buvo atnaujinta ir papildyta 1999 metais, tačiau dar nėra įsigaliojusi. Galima tikėtis, kad už kelių mėnesių 1952 m. Briuselio konvencija taps Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės dalimi ir bus lengviau užtikrinti jūrines pretenzijas Lietuvoje.
Laivų arešto konvencija palieka nacionalinei teisei spręsti proceso klausimą, tai yra, kokia tvarka laivas gali būti areštuojamas. Dabar Lietuvoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas palieka mažai galimybių areštuoti laivą prieš tai nepareiškus ieškinio ir nesumokėjus 5 procentų ieškinio dydžio žyminio mokesčio. Dabartinės civilinių bylų teismingumo taisyklės neleidžia pareikšti ieškinio ir areštuoti laivo, jeigu nė viena iš ginčo šalių nėra Lietuvos Respublikos subjektas. Laivas taip pat negali būti areštuotas, jeigu jis priklauso subjektui valstybės, su kuria Lietuva yra pasirašiusi teisinės pagalbos sutartį, jeigu šalys nebuvo susitarusios, kad ginčai tarp jų bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Pavyzdžiui, jeigu laivo, registruoto Rusijos Federacijoje, valdytojas neatsiskaito su Klaipėdoje esančia laivų remonto įmone ir laivo remonto sutartyje nėra sutarta, kad ginčai tarp šalių bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, tai laivas negalėtų būti areštuotas Klaipėdoje. Tai yra todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisinės pagalbos sutartį yra numatyta, kad ginčuose tarp sutarties šalių subjektų ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinę. Jeigu šalys yra susitarusios, kad jų ginčas bus sprendžiamas kitos valstybės teisme ar arbitraže, tai Lietuvoje esančio laivo areštas taip pat yra beveik neįmanomas. Esant bylai neteismingai, Lietuvos teismui negalima kreiptis ir dėl laivo arešto. Tačiau Laivų arešto konvencija būtent ir sprendžia jūrinių pretenzijų užtikrinimo klausimus. Laivai gali būti areštuojami, jeigu ginčai kyla dėl konvencijoje išvardintų jūrinių pretenzijų siekiant užtikrinti būsimą ieškinį arba nustatyti ginčo teismingumo vietą. Todėl jeigu Laivų arešto konvencija bus vėliau ratifikuota už Civilinio proceso kodekso įsigaliojimą ir jame nebus atsižvelga į tarptautinę laivų areštų praktiką, tai laivų arešto klausimai Lietuvoje išliks ir toliau problematiški. Jūros verslu užsiimančios kompanijos, asociacijos, jų teisininkai ir laivų savininkai galėtų aktyviau dalyvauti propoguodami Tarptautinių jūrinių konvencijų ratifikavimo poreikį Lietuvoje ir įtakotų nacionalinių įstatymų kūrimą sprendžiant privatinės jūrinės teisės klausimus.