Privatizavimo pamokos Lietuvos
nacionaliniame laivyne

Marius Vakaris

Vienu plunksnos brūkštelėjimu

Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje laivybos kompanija “Lisco” klestėjo ir turėjo didžiulį potencialą. Lietuvos jūrų laivininkystė ir AB “Klaipėdos transporto laivynas” buvo tarp tų nedaugelio valstybės įmonių, kurios atsilaikė ekonominės krizės sąlygomis, dirbo pelningai ir davė valstybės iždui dešimtis milijonų tvirtos valiutos. Todėl sprendimas išbraukti laivininkystę iš strateginės reikšmės įmonių sąrašo buvo “Lisco” vadovybei visiškai netikėtas.
Valstybės turto fondas (VTF) pradėjo nedelsdamas ruoštis prekybos laivyno privatizavimui, iš anksto tikėdamasis greito rezultato ir visiškai pasikliaudamas savo intuicija ir konsultantais iš užsienio.
Pirmasis privatizavimo konkursas, surengtas 1998 metais, patyrė visišką nesėkmę - pretendentai siūlė tiesiog juokingas kainas. Dėl tos pačios priežasties po metų žlugo ir antrasis bandymas, nes buvo pasirinktas netikęs laivyno pardavimo laikas, kuris sutapo su pasauline laivybos krize.
Ir tik trečią kartą, 2000 metų birželį, laimėjo VTF atkaklumas. Skamba kažkaip dviprasmiškai, bet sakyti, kad baigėsi sėkmingai, negalima.
Visus trejus metus, kuriuos buvo nesėkmingai bandoma privatizuoti Lietuvos prekybos, o paskui ir transporto laivyną, abi laivybos kompanijos buvo pavaldžios jau ne šakų ministerijoms, o Valstybės turto fondui. Todėl “Lisco” grynasis pelnas nuo 44 286 894 litų 1998 metais sumažėjo 2000 metų pradžioje iki 5 173 721 lito. Beveik perpus, nuo 19,9 mln. litų iki 10 mln. litų, jis sumažėjo ir AB “Klaipėdos transporto laivynas”. Valstybės turto fondas, norėdamas kuo greičiau parduoti šias kompanijas, pasiekė tik tai, kad jų konkurencingumas kasmet mažėjo.

Konkursą laimėjęs investuotojas buvo nemokus

Suprantama, jog potencialūs investuotojai ėmė siūlyti vis mažiau. Tačiau Vyriausybės valdininkų noras kuo greičiau atsisveikinti su nacionaliniu laivynu buvo didesnis už bet kokius protingus argumentus.
Pirmoji buvo pasmerkta AB “Klaipėdos transporto laivynas”. Privatizavimo konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas konsorciumas, paskubomis sudarytas iš Norvegijos laivybos kompanijos “J.O.Tankers” ir Kauno SBA koncerno, kur pastarajam priklausė 95 proc. akcijų. Už įmonę su 130,8 mln. litų įstatiniu kapitalu, su 16 refrižeratorinių laivų, kurių bendras tonažas buvo maždaug 70 tūkst. tonų, konsorciumas pasiūlė 83 mln. litų, pažadėdamas investuoti dar 50 mln. litų.
Privatizavimo sutartis buvo pasirašyta paskutinę 1999 metų dieną. Sumokėti pinigus konsorciumas įsipareigojo ne vėliau kaip 2000 metų vasarį, tačiau netrukus paprašė šį terminą nukelti vėlesniam laikui. Mokėjimo terminas buvo atidėtas iki lapkričio, bet spalio mėnesį SBA koncernas pareiškė atsisakąs sandorio.

Gėdingą sandorį sustabdė smulkieji akcininkai

Kompanija “Lisco” baigė savo gyvavimą

Tačiau tuo bandymai parduoti Lietuvos jūrų laivininkystę nesibaigė. Į sceną išėjo Danijos laivybos kompanija “DFDS Tor Line”, anksčiau pasireiškusi kaip konsorciumo “B.B. Bredo B.V.” partnerė. Danus domino ne trampinis “Lisco” laivynas, bet keturios Lietuvos-Vokietijos ir Lietuvos-Švedijos linijos, kurias aptarnavo šeši laivininkystės keltai.
Danai pasiūlė kitokią privatizavimo schemą. Jie perka 76,36 proc. akcijų už tuos pačius 47,6 mln. dolerių, bet tik po “Lisco” reorganizavimo į keltų linijų ir trampinę kompanijas, pasiima sau pirmąją, o kitą palieka Lietuvai.
Sandoris buvo pasirašytas balandžio 23 d.: 61,7 proc. “Lisco” akcijų atiteko ką tik įkurtai kompanijai “LISCO Baltic Service”, 38,24 proc. - AB “Lietuvos jūrų laivininkystė”.
Taip baigėsi didžiausios Lietuvos laivybos kompanijos “Lisco” gyvavimas, trukęs ilgiau kaip tris dešimtmečius.

Kas liko iš Lietuvos nacionalinio laivyno?

Dabar Lietuva turi tokį transporto laivyną: 15 refrižeratorių ir prekybos laivų iš 19 įvairaus tipo laivų. Turbūt todėl naujasis ministrų kabinetas, kuriam vadovauja Premjeras A.Brazauskas, naują AB “Klaipėdos transporto laivynas” privatizavimą atidėjo neribotam laikui. Valstybės turto fondas, ketinęs jau iki spalio paruošti AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) privatizavimo programą, regis, irgi nutilo.
LJL trampinės kompanijos įstatinis kapitalas yra 200 mln. 901 tūkst. 296 litai. 73,24 proc. akcijų priklauso valstybei, 6,36 proc. pasiliko DFDS, o likusias turi smulkieji akcininkai. Danai paliko laivininkystei ir skolas - 18 mln. dolerių banko kreditų. Vidutinis laivyno amžius - 18 metų. Jį aptarnauja 609 jūrininkai ir 96 kranto darbuotojai.
Nepaisydama tokių nepavydėtinų starto pozicijų, LJL administracija, kuriai vadovauja generalinis direktorius Vytautas Vismantas, įžvelgia geras kompanijos perspektyvas. Jai pavyko išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus, taip pat senuosius ryšius su jūrų transporto partneriais. Dabar rengiamas strateginis LJL vystymo iki 2005 metų planas. Naujosios kompanijos pirmieji darbo mėnesiai buvo sėkmingi. Iki metų pabaigos ir už pirmuosius šešis savo gyvavimo mėnesius AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” tikisi gauti maždaug 3 mln. litų pelno.
AB “Klaipėdos transporto laivynas” planuoja atnaujinti 15 refrižeratorių laivyną, kurio vidutinis amžius irgi 18 metų. Kompanija jau seniai ir tvirtai užėmė savo nišą refrižeratorinių krovinių rinkoje. Kadangi dauguma jos laivų yra vidutinio tonažo, ji gabena krovinius nedidelėmis partijomis, o tai visada turi paklausą. Praėjusius metus kompanija baigė su 10 mln. litų pelnu. Tokio pat rezultato tikimasi ir šių metų pabaigoje.
Kompanijos, kuriai nuo jos įkūrimo pradžios vadovauja Arsenijus Bičas, administracija nėra nusistačiusi prieš patį privatizavimą, juo labiau kad laivynui atnaujinti reikia didelių investicijų. Tačiau ji mano, kad nereikia skubėti, reikia susirasti patikimą investuotoją.
“Matau geras abiejų laivybos kompanijų perspektyvas. Tačiau neatidėliojant reikia išspręsti vienintelę problemą - išvesti abi laivybos kompanijas iš pavaldumo Valstybės turto fondui, kuris iš esmės yra likviduotojas, ir padaryti jas pavaldžias šakų ministerijoms. Antraip bus pražudyti ir nacionalinio laivyno likučiai”, - įtikinėja valdžios struktūras Antanas Anilionis, buvęs “Lisco” prezidentas. O žmogaus, įėjusio į Lietuvos laivininkystės istoriją, sugebėjusio atgaivinti ir sustiprinti nacionalinį laivyną, nuomonės negalima nepaisyti.