Dabar numeryje:

Turinys

Naujienos

Info centras

Archyvas

Kitame Nr.

Prenumerata

Reklama

Redakcija

Redakcijos žodis

Išskirtinis interviu

Geležinkeliai

Konferencijos

Bendradarbiavimas

Intermodal 2001

KVJUD

Krova

LJKKA

Apžvalga

Kokybė

Aktualijos

Jūra ir sveikata

Naujos tradicijos

Parodos

Prekybos laivynas

Jūra ir teisė

   
E-mail: info@jura.lt
© Arvydas Ruikys 2000
    

 

Numeris 2001/5

Kiti požiūriai į kokybės valdymą

Olegas Zakabuninas
“Social Economic Agency” valdymo konsultantas
agentura@takas.lt

Per tą laiką, kurį galiojo produkcijos gamybos (paslaugų tiekimo) kokybės valdymo standartai (serija ISO 9000), pradedant 1987 metais, pasikeitė požiūris į šiuos standartus, o visų pripažintų verslo valdymo schemų diegimo skeptikų gerokai sumažėjo. Mūsų duomenimis, Baltijos šalyse jau per 500, o Rusijoje per 700 kompanijų įdiegė kokybės sistemas.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (International Organization for Srandartization) 1997 metais atlikto tyrimus, norėdama sužinoti, ar pasiteisino standartų naudotojų supratimas ir lūkesčiai. Tyrimų rezultatas buvo nauja jų versija (EN ISO 9000:2000), “tvirtinanti normas ir reikalavimus kompanijoms bei organizacijoms, pretenduojančioms priklausyti kultūringo požiūrio į verslo organizavimą “klubui”. O “klubo nario bilietas“ savo ruožtu yra REALIAI VEIKIANTI kokybės valdymo sistema, taip pat ir sertifikatas, kurį išduoda ir patvirtina nepriklausoma sertifikavimo organizacija.
Pagrindiniai senosios, 1994 metų, versijos ir naujų požiūrių į kokybės valdymo sistemas skirtumai yra šie.

Formalus požiūris

EN ISO 9000:2000 serijos standartų sumažėjo iki keturių:
EN ISO 9000:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Pagrindai ir žodynas.
EN ISO 9001:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Reikalavimai.
EN ISO 9004:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Rekomendacijos joms pagerinti.
EN ISO 19011 - Rekomendacijos dėl kokybės ir/arba gamtosaugos priemonių valdymo sistemų audito (numatyta išleisti 2002 metais).
Standartas suskirstytas į keturias sekcijas: atsakingas vadovavimas; išteklių valdymas; produkcijos gamyba ir realizavimas; matavimas, analizė ir gerinimas.
Kokybės valdymo sistemos sertifikavimui naudojamas standartas EN ISO 9001:2000, o firmos ir organizacijos, kurios sertifikavo savo sistemas pagal senąją versiją (ISO 9001:1994), bus priverstos daryti pakeitimus ir “persisertifikuoti” iki 2002 metų pabaigos.
Supaprastėjo standartų kalba.
Ši serija maksimaliai suderinta su standartu gamtosaugos priemonių valdymo sistemos standartu EN ISO 14000.
Standartai reikalauja, kad organizacijoje būtų tik šešios privalomos dokumentinės procedūros, ne taip, kaip anksčiau, kai reikėdavo aprašyti dvidešimties reikalavimų vykdymą.

Turiningas požiūris

Yra daug esminių pokyčių, tačiau juos galima sujungti į keturias pagrindines sritis:

Procesinis traktavimas.
Procesinis traktavimas (arba inžineringas, kaip jis dažnai vadinamas) atsirado valdymo teorijoje šeštąjį dešimtmetį.
Standartuose jis jau užfiksuotas kaip privalomas kokybės vadyboje. Tai yra bet kokia firma ar organizacija gali ir turi būti traktuojama, kaip tarpusavyje susijusių procesų rinkinys.
Kiekvienas procesas - tai vienų ar kitų verslo kontrolės, vadovavimo ir organizavimo veiksmų nuoseklumas, pradedant paraiškos priėmimu, klientų pageidavimų analize, produkto (paslaugos) gamyba, pristatymu, pardavimu, paskesniu aptarnavimu ir kt.
Kiekvienam procesui siūloma nustatyti vadinamuosius pradinius reikalavimus (input) ir galutinį rezultatą (output). Kiekvienas procesas - tai pragmatiški vertės, kainos pridėjimo etapai verslui, vartotojui, visuomenei.

Atsakingas vadovavimas
Ypač pabrėžiama kompanijos (organizacijos) aukščiausios vadovybės atsakomybė už visus kokybės valdymo (vadybos) sistemos aspektus. Ji turi pademonstruoti polinkį kurti, remti ir analizuoti kokybės sistemą, numatyti galimybes ir nuolat gerinti sistemą, garantuoti tam tikslui reikalingus išteklius, skatinti personalą tobulinti paslaugas ir produkcijos gamybą. Tačiau “polinkio demonstravimas” privalomas ne tiek audito organizacijų atstovams, kiek pačios organizacijos vadovams ir personalui.

Vartotojų (klientų) tenkinimas
Standarto tekste pabrėžiamas reikalavimas geriau orientuotis į klientus, produkcijos ar paslaugų vartotojus.
Būtina ne tik išsiaiškinti klientų poreikius, bet ir numatyti tų poreikių pokyčius pagal klientų pageidavimus (expectation). O juos būtina transformuoti į tikslus ir uždavinius, kuriuos sprendžia kokybės sistema.
Reikės kurti ir nustatyti ypatingas (papildomas) komunikacines darbo su klientais formas, patvirtinančias tą faktą, kad į jų reikalavimus atsižvelgta ir jie tenkinami.
Organizacija turės stebėti, kaip tenkinami klientų poreikiai, išmokti nustatyti tų poreikių tenkinimo lygį ir imtis priemonių nesusipratimams išvengti.

Nuolatinis tobulėjimas

Naujoje standartų versijoje ryškėja fundamentinis Šucharto-Demingo ciklas, kuriuo siekiama nuolat tobulinti vadybos sistemas: PLANUOK-DIRBK-TIKRINK-KEISK (gerink) (PLAN-DO-CHECK-ACT).
Padėtį Baltijos šalių tranzito sektoriuje, mūsų manymu, galima apibūdinti šitaip: per 80 procentų kompanijų pradėjo diegti kokybės sistemas spaudžiami užsienio, dažniausiai Europos, partnerių ir klientų. Per tą laiką organizacijų vadovai pradėjo geriau suvokti kokybės sistemų svarbą. Dažnai sertifikatas garantuoja papildomas pajamas, nes jis pritraukia naujų klientų. Kitaip tariant, verslo struktūrose vis labiau įsigali supratimas, kad kokybės sistemos yra ne tikslas, o priemonė tikslui siekti.
Negalima nepastebėti ir negatyvių momentų. Vyksta tam tikra požiūrio į kokybės vadybos sistemas devalvacija. Kur kas sunkiau išlaikyti tinkamą kokybės lygį nei jį pasiekti. Dažniausiai tie sunkumai susiejami su daugybe dokumentų (pagal senųjų standartų reikalavimus), kuriuos reikėdavo paruošti. Neretai formalus nepriklausomų sertifikavimo organizacijų požiūris irgi nepateisindavo kompanijų vadovų lūkesčių gauti pridėtinės vertės iš išorinių patikrų. Tačiau tai gali būti susiję ir su dabar pasireiškiančia ankstesne verslo vadovų ir savininkų klaida projektuojant kokybės valdymo sistemas.
Ne paslaptis, jog dažnai kaip KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA būdavo parduodamas (ir perkamas) vienas jos elementų - standartinis dokumentų paketas, kuris būdavo “pririšamas“ prie veikiančios valdymo struktūros ir vėliau tekdavo skirti dalį lėšų nereikalingai raštvedybai. Ir dabar rinkoje dar yra siūlymų “...padaryti kokybės sistemą už 500 baksų”. Jeigu yra pasiūla, turbūt yra ir paklausa, vadinasi, ir nusivylimų ateityje.
Pratęsiant dokumentacijos, kaip vieno svarbiausių kokybės sistemos įdiegimo etapų, temą, reikia pažymėti tam tikrą naujojo standarto dviprasmiškumą.
Visų pirma, jis apriboja dokumentacijai pateikiamus reikalavimus ir reikalauja tik šešių privalomų dokumentavimo procedūrų, aprašančių verslo procesus, kokybės politiką ir vadovavimą kokybei.
Antra vertus, nesumažinti reikalavimai veiklos įrodymams - kokybės sistemos įrašams. Reikės turėti “dokumentų užtikrinančių rezultatyvų proceso planavimą, valdymą ir kontrolę”. O pačių procesų, kuriuos reikės identifikuoti, gali būti nuo 22 iki 26. Ir tie procesai turi būti aiškūs, gerai suderinti ir tarpusavyje susieti. Kitaip tariant, įrašų apimtis ir dokumentų kiekis taip ir lieka “kietu riešutėliu” už kokybę atsakingiems asmenims ir padidinto subjektyvizmo zona sertifikavimo organizacijoms.
Tačiau naujos traktuotės, pateikiamos 2000 metų versijos standarte ISO 9000, suteikia galimybę pakeisti verslo organizavimo ir valdymo logiką, gali pasitarnauti tobulesnių sistemų, tokių kaip TQM - Visuotinės kokybės vadyba (Total Quality Management), taip pat Tobulo verslo modelio (Business Excellence Model) kūrimui.

  • Apie požiūrį į ankstesnes standartų versijas ir joms pateikiamus reikalavimus galima perskaityti to paties autoriaus straipsnyje, išspausdintame 2000 metų “Jūros” žurnalo 3-iajame numeryje.

© Juru informacijos centras 2000
Kanto 9, LT-5800 Klaipeda, Lithuania
Tel./Fax: +370 6 412700  E-mail: info@jura.lt