| Kiti požiūriai į kokybės
valdymą
Olegas Zakabuninas
Social Economic Agency valdymo konsultantas
agentura@takas.lt
Per tą laiką, kurį galiojo produkcijos
gamybos (paslaugų tiekimo) kokybės valdymo standartai (serija ISO 9000), pradedant 1987
metais, pasikeitė požiūris į šiuos standartus, o visų pripažintų verslo valdymo
schemų diegimo skeptikų gerokai sumažėjo. Mūsų duomenimis, Baltijos šalyse jau per
500, o Rusijoje per 700 kompanijų įdiegė kokybės sistemas.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (International Organization
for Srandartization) 1997 metais atlikto tyrimus, norėdama sužinoti, ar pasiteisino
standartų naudotojų supratimas ir lūkesčiai. Tyrimų rezultatas buvo nauja jų versija
(EN ISO 9000:2000), tvirtinanti normas ir reikalavimus kompanijoms bei organizacijoms,
pretenduojančioms priklausyti kultūringo požiūrio į verslo organizavimą
klubui. O klubo nario bilietas savo ruožtu yra REALIAI VEIKIANTI kokybės
valdymo sistema, taip pat ir sertifikatas, kurį išduoda ir patvirtina nepriklausoma
sertifikavimo organizacija.
Pagrindiniai senosios, 1994 metų, versijos ir naujų požiūrių į
kokybės valdymo sistemas skirtumai yra šie.
Formalus požiūris
EN ISO 9000:2000 serijos standartų sumažėjo iki
keturių:
EN ISO 9000:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Pagrindai ir žodynas.
EN ISO 9001:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Reikalavimai.
EN ISO 9004:2000 - Kokybės valdymo sistemos. Rekomendacijos joms
pagerinti.
EN ISO 19011 - Rekomendacijos dėl kokybės ir/arba gamtosaugos
priemonių valdymo sistemų audito (numatyta išleisti 2002 metais).
Standartas suskirstytas į keturias sekcijas: atsakingas vadovavimas;
išteklių valdymas; produkcijos gamyba ir realizavimas; matavimas, analizė ir gerinimas.
Kokybės valdymo sistemos sertifikavimui naudojamas standartas EN ISO
9001:2000, o firmos ir organizacijos, kurios sertifikavo savo sistemas pagal senąją
versiją (ISO 9001:1994), bus priverstos daryti pakeitimus ir persisertifikuoti iki
2002 metų pabaigos.
Supaprastėjo standartų kalba.
Ši serija maksimaliai suderinta su standartu gamtosaugos priemonių
valdymo sistemos standartu EN ISO 14000.
Standartai reikalauja, kad organizacijoje būtų tik šešios
privalomos dokumentinės procedūros, ne taip, kaip anksčiau, kai reikėdavo aprašyti
dvidešimties reikalavimų vykdymą.
Turiningas požiūris
Yra daug esminių pokyčių, tačiau juos galima
sujungti į keturias pagrindines sritis:
Procesinis traktavimas.
Procesinis traktavimas (arba inžineringas, kaip jis dažnai vadinamas)
atsirado valdymo teorijoje šeštąjį dešimtmetį.
Standartuose jis jau užfiksuotas kaip privalomas kokybės vadyboje.
Tai yra bet kokia firma ar organizacija gali ir turi būti traktuojama, kaip tarpusavyje
susijusių procesų rinkinys.
Kiekvienas procesas - tai vienų ar kitų verslo kontrolės, vadovavimo
ir organizavimo veiksmų nuoseklumas, pradedant paraiškos priėmimu, klientų
pageidavimų analize, produkto (paslaugos) gamyba, pristatymu, pardavimu, paskesniu
aptarnavimu ir kt.
Kiekvienam procesui siūloma nustatyti vadinamuosius pradinius
reikalavimus (input) ir galutinį rezultatą (output). Kiekvienas procesas - tai
pragmatiški vertės, kainos pridėjimo etapai verslui, vartotojui, visuomenei.
Atsakingas vadovavimas
Ypač pabrėžiama kompanijos (organizacijos) aukščiausios vadovybės
atsakomybė už visus kokybės valdymo (vadybos) sistemos aspektus. Ji turi pademonstruoti
polinkį kurti, remti ir analizuoti kokybės sistemą, numatyti galimybes ir nuolat
gerinti sistemą, garantuoti tam tikslui reikalingus išteklius, skatinti personalą
tobulinti paslaugas ir produkcijos gamybą. Tačiau polinkio demonstravimas
privalomas ne tiek audito organizacijų atstovams, kiek pačios organizacijos vadovams ir
personalui.
Vartotojų (klientų) tenkinimas
Standarto tekste pabrėžiamas reikalavimas geriau orientuotis į
klientus, produkcijos ar paslaugų vartotojus.
Būtina ne tik išsiaiškinti klientų poreikius, bet ir numatyti tų
poreikių pokyčius pagal klientų pageidavimus (expectation). O juos būtina
transformuoti į tikslus ir uždavinius, kuriuos sprendžia kokybės sistema.
Reikės kurti ir nustatyti ypatingas (papildomas) komunikacines darbo
su klientais formas, patvirtinančias tą faktą, kad į jų reikalavimus atsižvelgta ir
jie tenkinami.
Organizacija turės stebėti, kaip tenkinami klientų poreikiai,
išmokti nustatyti tų poreikių tenkinimo lygį ir imtis priemonių nesusipratimams
išvengti.
Nuolatinis tobulėjimas
Naujoje standartų versijoje ryškėja fundamentinis
Šucharto-Demingo ciklas, kuriuo siekiama nuolat tobulinti vadybos sistemas:
PLANUOK-DIRBK-TIKRINK-KEISK (gerink) (PLAN-DO-CHECK-ACT).
Padėtį Baltijos šalių tranzito sektoriuje, mūsų manymu, galima
apibūdinti šitaip: per 80 procentų kompanijų pradėjo diegti kokybės sistemas
spaudžiami užsienio, dažniausiai Europos, partnerių ir klientų. Per tą laiką
organizacijų vadovai pradėjo geriau suvokti kokybės sistemų svarbą. Dažnai
sertifikatas garantuoja papildomas pajamas, nes jis pritraukia naujų klientų. Kitaip
tariant, verslo struktūrose vis labiau įsigali supratimas, kad kokybės sistemos yra ne
tikslas, o priemonė tikslui siekti.
Negalima nepastebėti ir negatyvių momentų. Vyksta tam tikra
požiūrio į kokybės vadybos sistemas devalvacija. Kur kas sunkiau išlaikyti tinkamą
kokybės lygį nei jį pasiekti. Dažniausiai tie sunkumai susiejami su daugybe dokumentų
(pagal senųjų standartų reikalavimus), kuriuos reikėdavo paruošti. Neretai formalus
nepriklausomų sertifikavimo organizacijų požiūris irgi nepateisindavo kompanijų
vadovų lūkesčių gauti pridėtinės vertės iš išorinių patikrų. Tačiau tai gali
būti susiję ir su dabar pasireiškiančia ankstesne verslo vadovų ir savininkų klaida
projektuojant kokybės valdymo sistemas.
Ne paslaptis, jog dažnai kaip KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA būdavo
parduodamas (ir perkamas) vienas jos elementų - standartinis dokumentų paketas, kuris
būdavo pririšamas prie veikiančios valdymo struktūros ir vėliau tekdavo skirti
dalį lėšų nereikalingai raštvedybai. Ir dabar rinkoje dar yra siūlymų
...padaryti kokybės sistemą už 500 baksų. Jeigu yra pasiūla, turbūt yra ir
paklausa, vadinasi, ir nusivylimų ateityje.
Pratęsiant dokumentacijos, kaip vieno svarbiausių kokybės sistemos
įdiegimo etapų, temą, reikia pažymėti tam tikrą naujojo standarto dviprasmiškumą.
Visų pirma, jis apriboja dokumentacijai pateikiamus reikalavimus ir
reikalauja tik šešių privalomų dokumentavimo procedūrų, aprašančių verslo
procesus, kokybės politiką ir vadovavimą kokybei.
Antra vertus, nesumažinti reikalavimai veiklos įrodymams - kokybės
sistemos įrašams. Reikės turėti dokumentų užtikrinančių rezultatyvų proceso
planavimą, valdymą ir kontrolę. O pačių procesų, kuriuos reikės identifikuoti,
gali būti nuo 22 iki 26. Ir tie procesai turi būti aiškūs, gerai suderinti ir
tarpusavyje susieti. Kitaip tariant, įrašų apimtis ir dokumentų kiekis taip ir lieka
kietu riešutėliu už kokybę atsakingiems asmenims ir padidinto subjektyvizmo zona
sertifikavimo organizacijoms.
Tačiau naujos traktuotės, pateikiamos 2000 metų versijos standarte
ISO 9000, suteikia galimybę pakeisti verslo organizavimo ir valdymo logiką, gali
pasitarnauti tobulesnių sistemų, tokių kaip TQM - Visuotinės kokybės vadyba (Total
Quality Management), taip pat Tobulo verslo modelio (Business Excellence Model) kūrimui.
- Apie požiūrį į ankstesnes standartų versijas ir joms
pateikiamus reikalavimus galima perskaityti to paties autoriaus straipsnyje,
išspausdintame 2000 metų Jūros žurnalo 3-iajame numeryje.
|