Hamburgas – pirmaujantis
pasaulyje Vokietijos uostas

Hamburgas pateisina savo, kaip antro didžiausio Europoje ir devinto pasaulyje konteinerių uosto, padėtį

2000 metais bendra krovinių, transportuotų per Hamburgo uostą, apimtis išaugo 5 proc. ir pasiekė naują rekordą – 85,1 mln. t. Apimtys padidėjo dėl konteinerių pervežimų, kurie 2000 metais sudarė 45,3 mln. t, - t.y. pusę visų pervežamų per uostą krovinių.
Konteinerių, transportuojamų per Hamburgą, apimtys išaugo 13,6 proc., iki 4,25 mln. TEU. Be viso to, magiški keturi milijonai markių užtikrino Hamburgui devintą vietą pasaulyje pagal konteinerių uostų skalę, o Europoje - antrą. 13,6 proc. padidėjimas tai ne tik didžiausias skaičius per pastaruosius dešimtį metų, jis gerokai viršija net vidutinį šiaurės Europos rinkos augimą, kuris apytiksliai sudaro devynis procentus.
Hamburgo konteinerių pervežimai 2000 metais išaugo Rytų ir Pietryčių Azijoje, Indijos subkontinente. Iš viso per Hamburgą į Aziją buvo pergabenta 2,1 mln. TEU. Daugiausia TEU nugabenta į Kinijos Liaudies Respubliką.
Stipri Hamburgo, kaip antrojo didžiausio Europoje konteinerių pervežimų paskirstymo centro, padėtis, iš vienos pusės, priklauso nuo to, kad didelį procentą sudaro šalies vidaus kroviniai, iš kitos pusės - nuo ypač gerų ryšių su Vokietija ir Centrine Europa.
Krovinių srautai į Pietų Ameriką dar labiau susikoncentravo ties Hamburgu. Daugiau nei 30 proc. krovinių, gabenamų iš Šiaurės Europos į Pietų Ameriką, buvo kraunami ir iškraunami Hamburge.
Konteinerių pervežimai į ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriomis, atrodo, seka ir Kanada, ketinanti tapti viena iš dešimties svarbiausių Hamburgo jūrinės prekybos su užsieniu partnerių, išaugo 75 proc. Kadangi dabar čia teikiamos ir Šiaurės Amerikos keleivių pervežimo paslaugos, Brėmerhafenas daugiau nebemeta šešėlio ant Hamburgo.
Pernai tarp Baltijos regiono šalių buvo pergabenta 808.000 TEU jūros keliu. Palyginti su 1999 metais, šis 20 proc. augimas iš esmės priklausė nuo padidėjusių pervežimų į Rusijos Federaciją ir iš jos.
Konteinerių pervežimai į Suomiją ir iš jos padidėjo 20 proc., o į (ir iš) Pabaltijo šalis – 39 proc. šiam staigiam šuoliui įtakos turėjo krovinių, transportuojamų per Hamburgą į Suomiją (iki 36 proc.), Rusiją (iki 139 proc.) ir Pabaltijo šalis (iki 62 proc.), krovinių padaugėjimas.
Apie 3,4 mln. tonų paprastų sutartinių krovinių, kuriuos reikėjo pervežti 2000 metais, buvo nepervežta (10 proc. sumažėjimas).
Dabar konteinerizacijos lygis Hamburge pasiekė 93,1 proc. (Antverpeno uoste – 65 proc., Roterdamo - apytiksliai 78 proc., Brėmeno – 81 proc.). Net tokie kroviniai, kaip geležis ir plienas, sunkiasvoriai ir statybų kroviniai, vis dažniau transportuojami konteineriuose.
Birių ir skystų krovinių apimtys 2000 metais siekė ne mažiau kaip 36,4 mln., tačiau pritrūko 2,2 proc., kad būtų pasiektas bendras 1999 metų kiekis. Šis nedidelis sumažėjimas atsirado dėl to, kad skystų krovinių sumažėjo 12,4 proc.

Hamburgo uosto kompanijos siekia įsitvirtinti Baltijos šalyse

- Keičiamės informacija, tačiau tie ryšiai nėra nuolatiniai. Susisiekiame su tam tikrais asmenimis, kartais bendraujame oficialiais kanalais. Tačiau galima teigti, kad nuolatinių, kasdienių santykių nėra. Tai, žinoma, turėtų keistis. “Teem Lines” taps patikimesniu Klaipėdos uosto klientu, kuo dažniau ir efektyviau bendradarbiausime.

- Kaip vertinate tarptautines parodas? Ar turite iš to naudos? Ar nemanote, kad parodos praranda reikšmę? Kai kurie dalyviai šneka, kad tokio pobūdžio parodose nieko nauja nevyksta, susitinka tie patys partneriai. Ko tikitės iš lapkritį vyksiančios Hamburgo parodos?

- Šiemet Maskvoje vykusi tarptautinė paroda “TransRussia” yra kur kas geresnė nei ankstesniais metais. Matome, kad nemažai kompanijų užmezga verslo kontaktus. Esu įsitikinęs, kad vežėjų ir konteinerių terminalų kompanijos turės didžiulės naudos ateičiai.
Jei parodose lankosi daugiau kvalifikuotų lankytojų, be abejonės, ir ateityje vertinga į jas vykti. Per metus mes aplankome 4-6 parodas.

-Ar nemanote, kad Miunchene vyksianti paroda yra svarbiausia transporto paroda ir Hamburgo paroda “Intermodal” gali nesulaukti tokio lankytojų susidomėjimo?

- Nemanau, nes parodos vyksta skirtingu laiku, tarp jų yra pusmečio tarpas. Šios parodos netapačios. Miunchene kasmet vyksta didžiausia transporto paroda pasaulyje, kurioje galima pamatyti viską, visus transporto modelius. Tuo tarpu “Intermodal” yra europinio masto paroda. Tačiau ji pakankamai didelė ir dalyvauti joje yra naudinga.

- Į ką orientuota jūsų uosto rinkodaros veikla? Kokios pagrindinės rinkodaros kryptys, kurios leidžia uostui vystytis ir būti tokiu garsiu bei žinomu?

- Manau, kad pats vertingiausias dalykas yra personaliniai ryšiai su klientu. Žinoma, svarbu žinoti, kas yra tavo klientas ir kas yra svarbus klientas. Tačiau bet kuriuo atveju labai svarbu jį pažinoti asmeniškai.
Svarbūs ir kiti dalykai, pavyzdžiui, informacijos siuntimas klientui, informacijos gavimas iš jo, įvairūs susitikimai, palaikant stabilius santykius. Be to, būtina visą laiką ieškoti naujų klientų.
Mes savo duomenų bazėse turime visą reikalingą informaciją, žinias apie rinką. Reikia pripažinti, kad yra šimtai žmonių, kurie dirba operatoriais uoste, jie patys sudaro kontraktus su klientais, jie daugiausia ir žino apie savo konkretų klientą, tačiau jie nežino apie prekybos santykius platesne prasme. Jie neturi žinių apie pasirinkimo galimybes ir apie išsiplėtimo kitomis kryptimis galimybes. Dėl šios priežasties kooperacija yra naudinga.