Dabar numeryje:

Turinys

Naujienos

Info centras

Archyvas

Kitame Nr.

Prenumerata

Reklama

Redakcija

Redakcijos žodis

Išskirtinis interviu

Geležinkeliai

Konferencijos

Bendradarbiavimas

Intermodal 2001

KVJUD

Krova

LJKKA

Apžvalga

Kokybė

Aktualijos

Jūra ir sveikata

Naujos tradicijos

Parodos

Prekybos laivynas

Jūra ir teisė

   
E-mail: info@jura.lt
© Arvydas Ruikys 2000
    

 

Numeris 2001/5

Baltijos uostų strateginė partnerystė – kurti konfederaciją

Vitalijus Marinecas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovybės Maskvoje vadovas

Taikos pypkė su konkurentais

Man regis, užtenka apsimesti, kad transporto plėtra mūsų pasaulio dalyje vyksta daugmaž normaliai, pagal rinkos ir laisvos konkurencijos dėsnius, kurie, kaip visi žino arba kalba, yra pažangos variklis ir būtinai tarnauja kliento, mūsų atveju - krovinio savininko, interesams.
Iš tikrųjų dabartinis mūsų šakos vaizdas gerokai skiriasi nuo 10 metų senumo vaizdo. Pasaulis pasikeitė - ir dažniausiai į gerą tačiau dabar tolygiai uostų ir transporto infrastruktūros raidai iškilo jau gerai žinomas, tačiau nuo to žinojimo nė kiek nesumažėjęs pavojus - valstybės kišimasis ir nacionalinis protekcionizmas. Nelabai norėčiau daryti kažkokius istorinius ir gana tolimus transportui sugretinimus, bet vienas man niekaip neina iš galvos. Tarkim, kad tas palyginimas - tik polemikos priemonė. Baltijos rytų pakrantės šalims iškilęs pasirinkimas primena 1938 metus Europoje.
Tuomet kai kurios šalys nusprendė likti neutralios, o kai kurios - prisitaikyti ir nuolaidžiauti Vokietijai. Tokiu būdu į karą buvo įveltos ir nukentėjo visos Europos šalys, o labiausiai - pati Vokietija.
Išvada: norint išvengti konkurentų karo, tarifų kovos, dempingo grėsmės, įvairių kliūčių, bendro destabilizavimo ir pajamų nuostolių, norint padėti pagrindus ilgametei ir prognozuojamai logistikos bei transporto plėtrai visame didžiuliame regione nuo Baltijos jūros iki Rytų, reikia susiimti už rankų, sėsti prie bendro stalo, surūkyti taikos pypkę, išgerti už tarpusavio supratimą, apsikabinti, užtraukti bendrą dainą, tarti vienas kitam, kaip aš tave gerbiu ir net myliu...

Ar yra alternatyva bendradarbiavimui

Juokai juokais, bet kol kas nerasta veiksmingesnio būdo tarpusavio įtarumams įveikti, pozityviai nusiteikti ir susėdus prie bendro stalo dirbti vienoje organizacijoje. Man sako, kad organizacijų ir šiaip jau per daug, kam reikalinga dar viena. Negaliu su tuo sutikti. Gerų organizacijų turi būti daug. Ir gerus žmones reikia į juos išrinkti. Ir pozityviai juos nuteikti. O tų, kurie abejoja ar dvejoja, noriu paklausti: ar jie turi kitokių pozityvių ir konstruktyvių siūlymų? Ar yra alternatyva bendradarbiavimui? Tad gal geriau pradėti veikti tikintis bent 50 procentų sėkmės, negu visiškai nieko nedaryti?
Juo labiau kad siūlomos Baltijos jūros rytinių uostų konfederacijos dalyviai nieko nepraras. Nei savo tautinio išskirtinumo, nei savo specializuotų nišų, nei savo ilgamečių klientų, nei savo investicijų, nei savo kadrų.
Rytų Baltijos regionas turi tokių ypatumų, kurie nebūdingi kitiems Baltijos jūros regionams, todėl mes neįžvelgiame prieštaravimų, dėl kurių negalėtume įkurti konfederacijos.
Už Rytų Baltijos uostų - didžiulis žemynas, kuris tik pradėjo savo kelią į rinkos ekonomiką, į globalinį tarptautinį darbo pasidalijimą. Žemyno laukia didžiulės permainos, taip pat ir tiesiogiai susijusios su transporto sistemos raida. O paties žemyno sėkmingas vystymasis priklausys ir nuo transporto efektyvaus darbo, taip pat ir per Baltijos uostus.
Yra įvairių prognozių: nuo optimistinių, žadančių kas 5 metus padvigubinti krovinių srautus ir gana dideles krovinių apimtis visuose uostuose, iki pesimistiškiausių. Bet uostų ir konkrečiai transporto šakos ateitis tikriausiai priklauso ir nuo mūsų pastangų. Manau, jog reikia sudaryti iniciatyvinę grupę, kuri turėtų kuo greičiau parengti savo siūlymus dėl konfederacijos įstatų ir reglamento ir pasiruošti steigiamajam susirinkimui. Iniciatyvinė grupė gali būti suformuota iš autoritetingų asmenų, nes kiekviena konfederacijos dalyvė - Lietuva, Latvija, Estija, Rusija ir Suomija sudarys savo nacionalinę grupę, kuri dirbs bendroje šių šalių grupėje.

Baltijos uostų lobizmas? Kodėl gi ne!

Siūlomos tokios regiono konfederacijos darbo kryptys, pradedant lengviausiomis:
Saugus plaukiojimas. Gelbėjimo darbai. Kova su išsiliejimais. Techninis bendradarbiavimas.
Tyrimai transporto veiklos ekologinio saugumo sferoje.
Nacionalinių ir regioninių transporto parodų bei konferencijų koordinavimas.
Bendras dalyvavimas parodose ir konferencijose, kurios rengiamos tolimuose kraštuose: Pietryčių Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Kinijoje, Amerikoje.
Su tuo susijęs bendras dalyvavimas žiniasklaidoje rengiamose informacijos ir reklamos kampanijose.
Turbūt ne itin sudėtinga bus vykdyti profesinio lygio kėlimo ir pasikeitimo specialistais programą.
Įkūrus naują organizaciją, būtų paprastesnės muito ir konfederacijos šalių sienų kirtimo procedūros.
Pasinaudodami kaimynų patirtimi, galėsime rengti įstatymų projektus ir siūlyti juos savo nacionaliniams parlamentams bei vyriausybėms.
Gali būti efektyvesnė ir bendra rinkodaros veikla vėlgi gana tolimuose regionuose ir transporto koridoriuose, kaip antai “TransSibiro” magistralėje, Šiaurės-Pietų koridoriuje ir kt.
Ir kodėl nepradėjus bendro lobizmo (žinoma, įstatymų rėmuose) nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais?
Ir pagaliau pagrindinis dalykas.
Bus sudėtingiau koordinuoti regiono ir pavienių šalių raidos perspektyvų tyrimus. Tačiau ir šiuo atveju sutaupysime, atsisakydami įvairių konsultantų, jau nekalbant apie tai, kad visi aiškiai matysime tai, kas laukia mūsų visų ir kiekvieno atskirai, koks šakos vystymosi kelias racionalesnis, ko galima tikėtis iš kaimynų, kolegų konkurentų, kokios bus investicijos ir kada jos atsipirks, kokius uostus reikės statyti, o kokius perorientuoti ar laipsniškai uždaryti. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, nes, kaip gerai žinome, uostų pajėgumų perteklius regione nemažėja, ir vis daugiau jų gali būti užšaldyta.


© Juru informacijos centras 2000
Kanto 9, LT-5800 Klaipeda, Lithuania
Tel./Fax: +370 6 412700  E-mail: info@jura.lt