Baltijos uostų strateginė partnerystė – kurti konfederaciją

Taikos pypkė su konkurentais

Ar yra alternatyva bendradarbiavimui

Juokai juokais, bet kol kas nerasta veiksmingesnio būdo tarpusavio įtarumams įveikti, pozityviai nusiteikti ir susėdus prie bendro stalo dirbti vienoje organizacijoje. Man sako, kad organizacijų ir šiaip jau per daug, kam reikalinga dar viena. Negaliu su tuo sutikti. Gerų organizacijų turi būti daug. Ir gerus žmones reikia į juos išrinkti. Ir pozityviai juos nuteikti. O tų, kurie abejoja ar dvejoja, noriu paklausti: ar jie turi kitokių pozityvių ir konstruktyvių siūlymų? Ar yra alternatyva bendradarbiavimui? Tad gal geriau pradėti veikti tikintis bent 50 procentų sėkmės, negu visiškai nieko nedaryti?
Juo labiau kad siūlomos Baltijos jūros rytinių uostų konfederacijos dalyviai nieko nepraras. Nei savo tautinio išskirtinumo, nei savo specializuotų nišų, nei savo ilgamečių klientų, nei savo investicijų, nei savo kadrų.
Rytų Baltijos regionas turi tokių ypatumų, kurie nebūdingi kitiems Baltijos jūros regionams, todėl mes neįžvelgiame prieštaravimų, dėl kurių negalėtume įkurti konfederacijos.
Už Rytų Baltijos uostų - didžiulis žemynas, kuris tik pradėjo savo kelią į rinkos ekonomiką, į globalinį tarptautinį darbo pasidalijimą. Žemyno laukia didžiulės permainos, taip pat ir tiesiogiai susijusios su transporto sistemos raida. O paties žemyno sėkmingas vystymasis priklausys ir nuo transporto efektyvaus darbo, taip pat ir per Baltijos uostus.
Yra įvairių prognozių: nuo optimistinių, žadančių kas 5 metus padvigubinti krovinių srautus ir gana dideles krovinių apimtis visuose uostuose, iki pesimistiškiausių. Bet uostų ir konkrečiai transporto šakos ateitis tikriausiai priklauso ir nuo mūsų pastangų. Manau, jog reikia sudaryti iniciatyvinę grupę, kuri turėtų kuo greičiau parengti savo siūlymus dėl konfederacijos įstatų ir reglamento ir pasiruošti steigiamajam susirinkimui. Iniciatyvinė grupė gali būti suformuota iš autoritetingų asmenų, nes kiekviena konfederacijos dalyvė - Lietuva, Latvija, Estija, Rusija ir Suomija sudarys savo nacionalinę grupę, kuri dirbs bendroje šių šalių grupėje.

Baltijos uostų lobizmas? Kodėl gi ne!

Siūlomos tokios regiono konfederacijos darbo kryptys, pradedant lengviausiomis:
Saugus plaukiojimas. Gelbėjimo darbai. Kova su išsiliejimais. Techninis bendradarbiavimas.
Tyrimai transporto veiklos ekologinio saugumo sferoje.
Nacionalinių ir regioninių transporto parodų bei konferencijų koordinavimas.
Bendras dalyvavimas parodose ir konferencijose, kurios rengiamos tolimuose kraštuose: Pietryčių Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Kinijoje, Amerikoje.
Su tuo susijęs bendras dalyvavimas žiniasklaidoje rengiamose informacijos ir reklamos kampanijose.
Turbūt ne itin sudėtinga bus vykdyti profesinio lygio kėlimo ir pasikeitimo specialistais programą.
Įkūrus naują organizaciją, būtų paprastesnės muito ir konfederacijos šalių sienų kirtimo procedūros.
Pasinaudodami kaimynų patirtimi, galėsime rengti įstatymų projektus ir siūlyti juos savo nacionaliniams parlamentams bei vyriausybėms.
Gali būti efektyvesnė ir bendra rinkodaros veikla vėlgi gana tolimuose regionuose ir transporto koridoriuose, kaip antai “TransSibiro” magistralėje, Šiaurės-Pietų koridoriuje ir kt.
Ir kodėl nepradėjus bendro lobizmo (žinoma, įstatymų rėmuose) nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais?
Ir pagaliau pagrindinis dalykas.
Bus sudėtingiau koordinuoti regiono ir pavienių šalių raidos perspektyvų tyrimus. Tačiau ir šiuo atveju sutaupysime, atsisakydami įvairių konsultantų, jau nekalbant apie tai, kad visi aiškiai matysime tai, kas laukia mūsų visų ir kiekvieno atskirai, koks šakos vystymosi kelias racionalesnis, ko galima tikėtis iš kaimynų, kolegų konkurentų, kokios bus investicijos ir kada jos atsipirks, kokius uostus reikės statyti, o kokius perorientuoti ar laipsniškai uždaryti. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, nes, kaip gerai žinome, uostų pajėgumų perteklius regione nemažėja, ir vis daugiau jų gali būti užšaldyta.