| Šiaurės šalys sieks savo
krovinių dalies
Zita Tallat-Kelpšaitė
TransBaltika - šeštą kartą
Rygoje vykusią šeštąją tarptautinę
konferenciją TransBaltika - 2001 atidarė ir pirmajam plenariniam posėdžiui
vadovavo Latvijos transporto ministras Anatolijus Gorbunovas. Jis perskaitė ir pirmąjį
pranešimą apie Latvijos tranzito maršrutų vietą ir vaidmenį tarptautinėje
transporto infrastruktūroje.
Po Latvijos transporto ministro pranešimus skaitė Sankt Peterburgo
vicegubernatoriaus pirmasis patarėjas Borisas Usanovas, Eurazijos transporto sąjungos
viceprezidentas profesorius Jurijus Ščerbaninas ir Latvijos tranzito verslo asociacijos
prezidentas, Ventspilio miesto dūmos pirmininkas Aivaras Lembergas (Aivars Lembergs),
Rusijos transporto ministerijos transporto sistemų koordinavimo departamento vadovo
pavaduotojas Valerijus Šaikinas, Pasaulio banko transporto programų Baltijos regionui
vadovas Cezaris Keirosas, tarptautinės koordinacinės tarybos TransSibiro
pervežimams ge-neralinio sekretoriaus pavaduotojas Borisas Lukovas ir kt.
Pirmieji pranešimai ir po jų įsiliepsnojusios karštos diskusijos
tolesnei konferencijos eigai įkvėpė konkretumo ir polemikos dvasią.
Rusija Eurazijos tranzito tiltas
B.Usanovas, kalbėdamas apie naujus transporto koridorius,
pabrėžė, kad tarptautinėje konferencijoje Sankt Peterburge, kur dalyvavo 37 Europos ir
11 Azijos šalių bei daugelio tarptautinių organizacijų atstovai, buvo pasirašyti
svarbūs susitarimai dėl Europos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono transporto
koridorių sujungimo. Tam darbui įgyvendinti įkurtas nuolat veikiantis sekretoriatas.
Kartu su bendrąja deklaracija Rusija, Indija ir Iranas pasirašė susitarimą 9-ojo
transporto koridoriaus bazėje sukurti koridorių Šiaurė-Pietūs, išeinantį į
Persijos įlankos pakrantę. Vokietija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija pasirašė
protokolą dėl to, kad 2-asis transporto koridorius būtų pratęstas iki Jekaterinburgo,
sujungtas su Transsibu ir baigtųsi Japonijos bei Pietų Korėjos uostuose.
Pranešėjo manymu, prasidėjus tokiems tarptautiniams
procesams, vėl atgims Rusijos, kaip Eurazijos tranzito tilto, reikšmė. Anot B.Usanovo,
transporto koridoriumi Šiaurė-Pietūs per metus bus galima pergabenti 15-16 mln.
tonų, o koridoriumi Rytai-Vakarai 500 tūkst. konteinerių. Pernai šiuo
koridoriumi pergabenta tik 41,3 tūkst. konteinerių.
Jeigu planai dėl šių koridorių būtų realizuoti, Rusijos
biudžetas kasmet pasipildytų 15 milijardų JAV dolerių. Tikėdamasi šių krovinių
srautų, Rusija pasiryžusi statyti didįjį Sankt Peterburgo uostą bei naujus
terminalus.
Pranešėjas neslėpė, kad Rusija ketina laikytis politikos, jog per
ją gabenami kroviniai į laivus būtų pakraunami Rusijos uostuose. Tokiam siekimui
pagrįsti buvo pasitelkta nemažai skaičių, turėjusių įtikinti, kad Baltijos šalių
geležinkelių ir uostų tarifai yra plėšikiški. Į šiuos teiginius impulsyviai
reagavęs Latvijos tranzito verslo asociacijos prezidentas A.Lembergas sakė, jog tokiais
viešais teiginiais daroma politika. Tarifai esą kur kas mažesni. Į repliką B.Usanovas
atsakė, kad tai esą mokslininkų atliktos analizės rezultatai.
Karo žygis prieš Sueco kanalą
Tačiau konferencijos TransBaltika - 2001
dalyviai vienu klausimu tikrai buvo vieningi. Jie nedvejodami pasiryžę pasirašyti
mirties nuosprendį Sueco kanalui.
Tokie projektai (Šiaurė-Pietūs, Rytai-Vakarai)
leidžia galvoti apie tai, kad krovinių srautai aplenks dabar ganėtinai perkrautą Sueco
kanalą,- sakė B.Usanovas.
Rusijos susisiekimo ministerijos duomenimis, modernizavus
TransKorėjos geležinkelį ir sujungus jį su TransSibiro magistrale, atsiras
galimybė transportuoti konteinerius nuo durų iki durų per 13-14 parų. Dabar
konteinerių kelias iš Pusano uosto į Europą, gabenant juos laivais per Sueco kanalą,
trunka 35-45 paras. Gabenant krovinį iš Pusano iki Nachodkos jūrų keliu, paskui
perkraunant jį į geležinkelio transportą ir vežant TransSibiro magistrale,
transportavimo kaštai būtų 200-400 JAV dolerių mažesni negu gabenant jūros keliu per
Sueco kanalą, - tokias išvadas pateikė Eurazijos transporto sąjungos
viceprezidentas profesorius J.Ščerbaninas. (Jo straipsnį šia tema spausdinome
praėjusiame Jūros žurnalo numeryje-Red.)
Dar karščiau šia tema pasisakė Latvijos tranzito verslo asociacijos
prezidentas A.Lembergas.
Jis teigė, kad 95-98 proc. visų konteineriais pervežamų krovinių
gabenami per Sueco kanalą. Šiaurės šalims tenka labai nedidelė tų krovinių dalis.
Mes turime dirbti drauge, kad krovinių srauto dalį iš pietų krypties patrauktume į
šiaurės kryptį. Artimųjų Rytų regionas politiškai labai nestabilus, tad logiška
manyti, kad ES sukurs alternatyvius transporto koridorius. Aš, žinoma, nekeliu klausimo,
ar nereikia uždaryti Sueco kanalo, bet mano kartos žmonės puikiai prisimena laikus, kai
jo nebuvo
Latvijos tranzito verslui atstovaujantis A.Lembergas retoriškai
klausė, kodėl Didysis šilko kelias neina per Latviją, Lietuvą, Estiją, Baltarusiją,
Lenkiją. Kodėl naftos kelias, išskyrus nedidelę atšakėlę į Ventspilį, nusisuka
nuo mūsų valstybių ir pasuka piečiau. Kam tai naudinga?
Bandydamas atsakyti į šiuos klausimus, A.Lembergas, be kita ko,
kaltino Baltijos šalių tarpusavio konkurenciją ir neprognozuojamą diskriminacinę
Rusijos tarifų politiką, klestintį subjektyvumą ir protekcionizmą. Jo manymu, tai
sudaro tokias sąlygas, dėl kurių kroviniai aplenkia Rusiją, Latviją, Lietuvą,
Estiją, Lenkiją ir Suomiją.
Kalbėtojas švelniai papriekaištavo Lietuvai, kad ji džiūgavo, kai
Rusija padidino geležinkelio tarifus Latvijai, kurį laiką palikusi lengvatinius tarifus
Lietuvai. Kai Rusija sulygino tarifus, galime džiūgauti mes, kad atsidūrėme lygioje
konkurencinėje kovoje. Toje kovoje Latvijos uostai laimi. Lietuva dabar vėl bando
susitarti su Rusija, įgyvendindama projektą 2K, tačiau vargu ar tai padės,-
sakė A.Lembergas. Jis siūlė galvoti ne kaip padaryti, kad kitai šaliai būtų blogiau,
o ko imtis, kad visoms būtų geriau. Latvijos tranzito verslo lyderis teigė, kad reikia
siekti vieningos politikos globalinėje konkurencinėje kovoje su pietų krypties
transporto koridoriais. Atitraukti iš šių krypčių krovinius ir pasukti juos savo
keliais, per savo uostus. Jei to nepadarysime, tik sustiprinsime Sueco kanalą ir pietų
krypties transporto koridorius.
Klaipėdos uosto atstovas naujos
konfederacijos iniciatorius
Jau ne pirmame tarptautiniame
renginyje itin dėmesingai yra išklausomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
atstovo Maskvoje Vitalijaus Marineco pranešimai ir pasisakymai. Rygoje Klaipėdos uosto
atstovas konferencijos dalyvius nustebino netikėtu pasiūlymu sukurti Baltijos uostų
konfederaciją, į kurią įeitų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Suomijos uostų
atstovai. Pranešėjas pateikė visą spektrą klausimų, kuriuos spręstų, ir darbų,
kuriuos koordinuotų minėta organizacija. Jis pasiūlė konkrečius asmenis iniciatyvinei
grupei sudaryti ir nedelsiant imtis darbo. Konferencijos dalyviai entuziastingai pritarė
V.Marineco pasiūlymui. (Išsamiau apie tai šiame numeryje spausdinamame Vitalijaus
Marineco straipsnyje.)
Konferenciją TransBaltika jau šeštą kartą organizavo
konsultacinė kompanija Rygos vadybininkų mokykla.
Nuo 1996 metų įvairių tarptautinių projektų realizavimu
užsiimanti firma į kasmetines tarptautines konferencijas sugeba pritraukti pakankamai
daug dalyvių ir ypač įdomių pranešėjų. Šiemet konferencijos dienotvarkė buvo
padalinta į dvi dalis: mokslinę ir praktinę. Antrąją konferencijos dieną
išvažiuojamosios sesijos vyko Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostuose.
Baltijos
šalių uostininkai siekia glaudaus bendradarbiavimo
Gabrielė Vasiliauskaitė
Klaipėdoje rugpjūtį posėdžiavusi Baltijos uostų
organi zacijos (BPO) komunikacijų komiteto darbo grupė
ki tų metų birželį vyksiančiai BPO generalinei
asamblėjai ketina pateikti parengtas išvadas bei pasiūlymus apie galimą Baltijos
šalių uostų bendradarbiavimą pritraukiant ir pasidalijant krovinių srautus.
Bendradarbiavimo ir konkurencijos darbo grupės vadovas Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atstovas Maskvoje Vitalijus Marinecas po
posėdžio žurnalistams teigė, kad galimybės tokiam bendradarbiavimui yra, tačiau tai
gerokai apsunkina konkurencija tarp skirtingų šalių uostų, pelno siekimas bei
komercinės paslaptys.
Pasak V.Marineco, artimiau bendradarbiauti uostams gali kliudyti ir
politinės bei psichologinės kliūtys, nenoras dalintis informacija.
Posėdžiavusi darbo grupė nutarė toliau plėtoti uostų
bendradarbiavimą nekomercinėje - aplinkosaugos, saugios laivybos, techninių klausimų,
kovojant su tarša srityje bei siekti bendradarbiavimo komercinėje krovinių
pervežimo, krovos darbų, krovinių srautų pasikeitimo ir pritraukimo srityje.
Pasak V.Marineco, darbo grupės nariai sutarė, kad yra didesnė
galimybė pritraukti nemažus krovinių srautus iš Tolimųjų Rytų ir Azijos bei Indijos
subkontinento šalių į sparčiai besivystantį Baltijos regioną nei pavieniams uostams.
Bendra rinkodaros bei informacijos veikla, nauji transporto koridoriai
padėtų pritraukti naujus srautus, tačiau uostams bus sunku pasidalinti krovinius,
laimėtų pigiausias paslaugas siūlantys uostai.
Darbo grupės narys, Sankt Peterburgo jūrų uosto komercijos
direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Razumovas spaudos konferencijoje teigė, kad pasaulyje
daugėjant konteinerių krovai tai gerokai pajus ir Baltijos jūros šalių uostai, kai
konteinerių krova išaugs 15-20 procentų.
Pasak D.Razumovo, Baltijos šalių uostai, tarp jų ir Lietuva, gali
būti panaudoti dideliems tranzitinių krovinių srautams iš Azijos ir Artimųjų Rytų
į Skandinaviją perkrauti.
Darbo grupės posėdyje dalyvavę laivų savininkų, krovos bendrovių
asociacijų atstovai siūlė praplėsti BPO veiklos sritis ir į organizaciją įtraukti
šakines asociacijas bei tokiu būdu atsižvelgti į krovinių ekspeditorių veiklą.
Prieš dešimtmetį įkurta BPO vienija 56 - visų Baltijos jūros
regiono šalių uostų administracijas, asociacijas bei kitas organizacijas.
Ši organizacija koordinuoja ir formuoja Baltijos šalių uostų
transporto srautus. Organizacija siekia suderinti šalių veiksmus pritraukiant
investuotojų dėmesį į regionus bei sudaryti sąlygas palankiam krovinių judėjimui
bei transporto koridorių išvystymui. |