Tarptautinis verslo žurnalas "Jūra". Numeris 2001/5. Konferencijos.

Šiaurės šalys sieks savo krovinių dalies

Zita Tallat-Kelpšaitė

“TransBaltika” - šeštą kartą

Rygoje vykusią šeštąją tarptautinę konferenciją “TransBaltika - 2001” atidarė ir pirmajam plenariniam posėdžiui vadovavo Latvijos transporto ministras Anatolijus Gorbunovas. Jis perskaitė ir pirmąjį pranešimą apie Latvijos tranzito maršrutų vietą ir vaidmenį tarptautinėje transporto infrastruktūroje.
Po Latvijos transporto ministro pranešimus skaitė Sankt Peterburgo vicegubernatoriaus pirmasis patarėjas Borisas Usanovas, Eurazijos transporto sąjungos viceprezidentas profesorius Jurijus Ščerbaninas ir Latvijos tranzito verslo asociacijos prezidentas, Ventspilio miesto dūmos pirmininkas Aivaras Lembergas (Aivars Lembergs), Rusijos transporto ministerijos transporto sistemų koordinavimo departamento vadovo pavaduotojas Valerijus Šaikinas, Pasaulio banko transporto programų Baltijos regionui vadovas Cezaris Keirosas, tarptautinės koordinacinės tarybos “TransSibiro” pervežimams ge-neralinio sekretoriaus pavaduotojas Borisas Lukovas ir kt.
Pirmieji pranešimai ir po jų įsiliepsnojusios karštos diskusijos tolesnei konferencijos eigai įkvėpė konkretumo ir polemikos dvasią.

Rusija – Eurazijos tranzito tiltas

B.Usanovas, kalbėdamas apie naujus transporto koridorius, pabrėžė, kad tarptautinėje konferencijoje Sankt Peterburge, kur dalyvavo 37 Europos ir 11 Azijos šalių bei daugelio tarptautinių organizacijų atstovai, buvo pasirašyti svarbūs susitarimai dėl Europos ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono transporto koridorių sujungimo. Tam darbui įgyvendinti įkurtas nuolat veikiantis sekretoriatas. Kartu su bendrąja deklaracija Rusija, Indija ir Iranas pasirašė susitarimą 9-ojo transporto koridoriaus bazėje sukurti koridorių “Šiaurė-Pietūs”, išeinantį į Persijos įlankos pakrantę. Vokietija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija pasirašė protokolą dėl to, kad 2-asis transporto koridorius būtų pratęstas iki Jekaterinburgo, sujungtas su “Transsibu” ir baigtųsi Japonijos bei Pietų Korėjos uostuose.
Pranešėjo manymu, prasidėjus tokiems tarptautiniams procesams, vėl atgims Rusijos, kaip Eurazijos tranzito tilto, reikšmė. Anot B.Usanovo, transporto koridoriumi “Šiaurė-Pietūs” per metus bus galima pergabenti 15-16 mln. tonų, o koridoriumi “Rytai-Vakarai” – 500 tūkst. konteinerių. Pernai šiuo koridoriumi pergabenta tik 41,3 tūkst. konteinerių.
Jeigu planai dėl šių koridorių būtų realizuoti, Rusijos biudžetas kasmet pasipildytų 15 milijardų JAV dolerių. Tikėdamasi šių krovinių srautų, Rusija pasiryžusi statyti didįjį Sankt Peterburgo uostą bei naujus terminalus.
Pranešėjas neslėpė, kad Rusija ketina laikytis politikos, jog per ją gabenami kroviniai į laivus būtų pakraunami Rusijos uostuose. Tokiam siekimui pagrįsti buvo pasitelkta nemažai skaičių, turėjusių įtikinti, kad Baltijos šalių geležinkelių ir uostų tarifai yra plėšikiški. Į šiuos teiginius impulsyviai reagavęs Latvijos tranzito verslo asociacijos prezidentas A.Lembergas sakė, jog tokiais viešais teiginiais daroma politika. Tarifai esą kur kas mažesni. Į repliką B.Usanovas atsakė, kad tai esą mokslininkų atliktos analizės rezultatai.

Karo žygis prieš Sueco kanalą

Tačiau konferencijos “TransBaltika - 2001” dalyviai vienu klausimu tikrai buvo vieningi. Jie nedvejodami pasiryžę pasirašyti mirties nuosprendį Sueco kanalui.
“Tokie projektai (“Šiaurė-Pietūs”, “Rytai-Vakarai”) leidžia galvoti apie tai, kad krovinių srautai aplenks dabar ganėtinai perkrautą Sueco kanalą”,- sakė B.Usanovas.
“Rusijos susisiekimo ministerijos duomenimis, modernizavus “TransKorėjos” geležinkelį ir sujungus jį su “TransSibiro” magistrale, atsiras galimybė transportuoti konteinerius nuo durų iki durų per 13-14 parų. Dabar konteinerių kelias iš Pusano uosto į Europą, gabenant juos laivais per Sueco kanalą, trunka 35-45 paras. Gabenant krovinį iš Pusano iki Nachodkos jūrų keliu, paskui perkraunant jį į geležinkelio transportą ir vežant “TransSibiro” magistrale, transportavimo kaštai būtų 200-400 JAV dolerių mažesni negu gabenant jūros keliu per Sueco kanalą”, - tokias išvadas pateikė Eurazijos transporto sąjungos viceprezidentas profesorius J.Ščerbaninas. (Jo straipsnį šia tema spausdinome praėjusiame “Jūros” žurnalo numeryje-Red.)
Dar karščiau šia tema pasisakė Latvijos tranzito verslo asociacijos prezidentas A.Lembergas.
Jis teigė, kad 95-98 proc. visų konteineriais pervežamų krovinių gabenami per Sueco kanalą. Šiaurės šalims tenka labai nedidelė tų krovinių dalis. “Mes turime dirbti drauge, kad krovinių srauto dalį iš pietų krypties patrauktume į šiaurės kryptį. Artimųjų Rytų regionas politiškai labai nestabilus, tad logiška manyti, kad ES sukurs alternatyvius transporto koridorius. Aš, žinoma, nekeliu klausimo, ar nereikia uždaryti Sueco kanalo, bet mano kartos žmonės puikiai prisimena laikus, kai jo nebuvo…”
Latvijos tranzito verslui atstovaujantis A.Lembergas retoriškai klausė, kodėl Didysis šilko kelias neina per Latviją, Lietuvą, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją. Kodėl naftos kelias, išskyrus nedidelę atšakėlę į Ventspilį, nusisuka nuo mūsų valstybių ir pasuka piečiau. Kam tai naudinga?
Bandydamas atsakyti į šiuos klausimus, A.Lembergas, be kita ko, kaltino Baltijos šalių tarpusavio konkurenciją ir neprognozuojamą diskriminacinę Rusijos tarifų politiką, klestintį subjektyvumą ir protekcionizmą. Jo manymu, tai sudaro tokias sąlygas, dėl kurių kroviniai aplenkia Rusiją, Latviją, Lietuvą, Estiją, Lenkiją ir Suomiją.
Kalbėtojas švelniai papriekaištavo Lietuvai, kad ji džiūgavo, kai Rusija padidino geležinkelio tarifus Latvijai, kurį laiką palikusi lengvatinius tarifus Lietuvai. “Kai Rusija sulygino tarifus, galime džiūgauti mes, kad atsidūrėme lygioje konkurencinėje kovoje. Toje kovoje Latvijos uostai laimi. Lietuva dabar vėl bando susitarti su Rusija, įgyvendindama projektą “2K”, tačiau vargu ar tai padės”,- sakė A.Lembergas. Jis siūlė galvoti ne kaip padaryti, kad kitai šaliai būtų blogiau, o ko imtis, kad visoms būtų geriau. Latvijos tranzito verslo lyderis teigė, kad reikia siekti vieningos politikos globalinėje konkurencinėje kovoje su pietų krypties transporto koridoriais. Atitraukti iš šių krypčių krovinius ir pasukti juos savo keliais, per savo uostus. Jei to nepadarysime, tik sustiprinsime Sueco kanalą ir pietų krypties transporto koridorius.

Klaipėdos uosto atstovas – naujos konfederacijos iniciatorius

Jau ne pirmame tarptautiniame renginyje itin dėmesingai yra išklausomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovo Maskvoje Vitalijaus Marineco pranešimai ir pasisakymai. Rygoje Klaipėdos uosto atstovas konferencijos dalyvius nustebino netikėtu pasiūlymu – sukurti Baltijos uostų konfederaciją, į kurią įeitų Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Suomijos uostų atstovai. Pranešėjas pateikė visą spektrą klausimų, kuriuos spręstų, ir darbų, kuriuos koordinuotų minėta organizacija. Jis pasiūlė konkrečius asmenis iniciatyvinei grupei sudaryti ir nedelsiant imtis darbo. Konferencijos dalyviai entuziastingai pritarė V.Marineco pasiūlymui. (Išsamiau apie tai – šiame numeryje spausdinamame Vitalijaus Marineco straipsnyje.)
Konferenciją “TransBaltika” jau šeštą kartą organizavo konsultacinė kompanija “Rygos vadybininkų mokykla”.
Nuo 1996 metų įvairių tarptautinių projektų realizavimu užsiimanti firma į kasmetines tarptautines konferencijas sugeba pritraukti pakankamai daug dalyvių ir ypač įdomių pranešėjų. Šiemet konferencijos dienotvarkė buvo padalinta į dvi dalis: mokslinę ir praktinę. Antrąją konferencijos dieną išvažiuojamosios sesijos vyko Rygos, Ventspilio ir Liepojos uostuose.

Baltijos šalių uostininkai siekia glaudaus bendradarbiavimo

Gabrielė Vasiliauskaitė

Klaipėdoje rugpjūtį posėdžiavusi Baltijos uostų organi zacijos (BPO) komunikacijų komiteto darbo grupė ki tų metų birželį vyksiančiai BPO generalinei asamblėjai ketina pateikti parengtas išvadas bei pasiūlymus apie galimą Baltijos šalių uostų bendradarbiavimą pritraukiant ir pasidalijant krovinių srautus.
Bendradarbiavimo ir konkurencijos darbo grupės vadovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atstovas Maskvoje Vitalijus Marinecas po posėdžio žurnalistams teigė, kad galimybės tokiam bendradarbiavimui yra, tačiau tai gerokai apsunkina konkurencija tarp skirtingų šalių uostų, pelno siekimas bei komercinės paslaptys.
Pasak V.Marineco, artimiau bendradarbiauti uostams gali kliudyti ir politinės bei psichologinės kliūtys, nenoras dalintis informacija.
Posėdžiavusi darbo grupė nutarė toliau plėtoti uostų bendradarbiavimą nekomercinėje - aplinkosaugos, saugios laivybos, techninių klausimų, kovojant su tarša – srityje bei siekti bendradarbiavimo komercinėje – krovinių pervežimo, krovos darbų, krovinių srautų pasikeitimo ir pritraukimo – srityje.
Pasak V.Marineco, darbo grupės nariai sutarė, kad yra didesnė galimybė pritraukti nemažus krovinių srautus iš Tolimųjų Rytų ir Azijos bei Indijos subkontinento šalių į sparčiai besivystantį Baltijos regioną nei pavieniams uostams.
Bendra rinkodaros bei informacijos veikla, nauji transporto koridoriai padėtų pritraukti naujus srautus, tačiau uostams bus sunku pasidalinti krovinius, laimėtų pigiausias paslaugas siūlantys uostai.
Darbo grupės narys, Sankt Peterburgo jūrų uosto komercijos direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Razumovas spaudos konferencijoje teigė, kad pasaulyje daugėjant konteinerių krovai tai gerokai pajus ir Baltijos jūros šalių uostai, kai konteinerių krova išaugs 15-20 procentų.
Pasak D.Razumovo, Baltijos šalių uostai, tarp jų ir Lietuva, gali būti panaudoti dideliems tranzitinių krovinių srautams iš Azijos ir Artimųjų Rytų į Skandinaviją perkrauti.
Darbo grupės posėdyje dalyvavę laivų savininkų, krovos bendrovių asociacijų atstovai siūlė praplėsti BPO veiklos sritis ir į organizaciją įtraukti šakines asociacijas bei tokiu būdu atsižvelgti į krovinių ekspeditorių veiklą.
Prieš dešimtmetį įkurta BPO vienija 56 - visų Baltijos jūros regiono šalių uostų administracijas, asociacijas bei kitas organizacijas.
Ši organizacija koordinuoja ir formuoja Baltijos šalių uostų transporto srautus. Organizacija siekia suderinti šalių veiksmus pritraukiant investuotojų dėmesį į regionus bei sudaryti sąlygas palankiam krovinių judėjimui bei transporto koridorių išvystymui.