Zigmantas Balčytis – LR susisiekimo ministras – 12-osios Vyriausybės kabineto narys. Gimė 1953 m. lapkričio 16 d. Šilutės rajone, Juodžių kaime. Nuo 1996 m. iki išrinkimo į LR Seimą dirbo bendros Lietuvos ir Vengrijos įmonės (vėliau – akcinės bendrovės) “Lithun” generalinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju. Nuo 2000 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys. Nuo 2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Finansų komisijos pirmininko pavaduotojas (Z.Balčytis LSDP nariu laikomas nuo 2000 m.). Mėgsta krepšinį, medžioklę, vandens slidžių sportą, žvejybą. Vedęs. Turi du vaikus.

- Gerb.p. Ministre, kokių pagrindinių nuostatų laikysis Jūsų vadovaujama Susisiekimo ministerija, kad intensyvėtų tranzitas per Lietuvą ir mūsų šalis pateisintų tranzito valstybės vardą?

- Pagrindinės nuostatos, kuriomis vadovaujasi LR susisiekimo ministerija, siekdama, kad intensyvėtų tranzitas per Lietuvą, yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje bei šios programos įgyvendinimo priemonių plane. Numatyta sudaryti palankias sąlygas naujų krovinių srautų formavimui ir pertvarkyti transporto sistemą taip, kad jos infrastruktūros ir terminalų techninė būklė bei transportavimo veiklą reglamentuojanti teisinė bazė maksimaliai tenkintų transporto paslaugų vartotojų, ypač tranzitą vykdančių ūkio subjektų, poreikius. Tuo tikslu gerinama I ir IX tarptautinių transporto koridorių infrastruktūra, sudaromos palankios sąlygos šiuolaikinių informacinių sistemų pagrindu kurtis integruotai transporto paslaugų sistemai, steigtis multimodaliniams logistikos centrams. Lietuva stengiasi aktyviai dalyvauti tarptautiniuose infrastruktūros ir transportavimo rinkų integracijos procesuose. Numatyta, užtikrinant tranzitinių krovinių per Lietuvą srautus, steigti atskiruose NVS šalių, ypač Rusijos, regionuose atstovybes šiems tikslams įgyvendinti.
Svarbu įdiegti vieningą kompiuterizuotą krovinių judėjimo Lietuvos teritorija kontrolės sistemą, maksimaliai liberalizuojant kontroliuojančių tarnybų funkcijas, kad jų vykdymas netrukdytų laisvam krovinių srautų judėjimui tarptautinėmis Rytų-Vakarų ir Vakarų-Rytų kryptimis.
Numatoma sparčiau vykdyti eksporto, importo ir tranzito forminimo procedūras, aiškiai reglamentuoti karinių ir kitų pavojingų krovinių pervežimą.
Tranzito komitetas prie Vyriausybės taps veiksminga, nuolat veikiančia operatyvine struktūra, greitai ir tiksliai reaguojančia į tranzito rinkos sąlygų pokyčius ir šalinančia biurokratines kliūtis tranzito verslo plėtojimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytos priemonės – transporto objektų restruktūrizavimas ir privatizavimas, visų transporto rūšių infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Subalansuotos tarifų ir fiskalinės politikos transporto srityje vykdymas taip pat padės gerinti tranzito aplinką, efektyviai tenkinti transporto paslaugų vartotojų poreikius.

- Ar ketinate tęsti savo pirmtakų iniciatyvą, kad per Lietuvą pasuktų Šiaurės koridoriaus (Kinija-Kazachstanas-Rusija-Baltarusija-Lenkija-Vokietija) atšaka? Ką reikėtų nuveikti, kad Šiaurės koridorius, kuriam dabar labai daug dėmesio skiria Rytų ir Vakarų šalys, neaplenktų Lietuvos?

- Iš tiesų šią iniciatyvą mes ketiname tęsti, nes tranzitinių vežimų per Lietuvą ir su jais susijusių paslaugų plėtros skatinimas yra vienas iš pagrindinių mūsų strateginių tikslų. Lietuvos ir Kazachstano aukšto lygio pareigūnų susitikimuose buvo pareikšti abi šalis tenkinantys ketinimai - didinti Kazachstano krovinių tranzitą per Lietuvą. Tačiau norint, kad viena Šiaurės koridoriaus (Kinija-Kazachstanas-Rusija-Baltarusija-Lenkija-Vokietija) atšaka tiesiai iš Baltarusijos pasuktų per Lietuvą, visų pirma reikia sutarti dėl palankių Rusijos Federacijos geležinkelio tranzito tarifų Klaipėdos uosto kryptimi. Tuomet padidėtų ne tik Kazachstano krovinių, bet ir kitų valstybių krovinių srautai per Lietuvą. Taipogi labai svarbu skatinti bendrų Lietuvos-Kazachstano įmonių, užsiimančių krovos darbais, krovinių sandėliavimu, laivų agentavimu ir krovinių ekspedijavimu, steigimą bei efektyviai panaudojant Klaipėdos uosto ir su juo susijusių sausumos transporto sistemų infrastruktūrą didinti uosto konkurencingumą, plėsti tarptautinę reprezentacinę jo veiklą. Šių metų spalio mėn. numatoma Krovinių vežimo plėtros konferencija, į kurią bus kviečiami krovinių savininkai, ekspeditoriai ir kiti, besidomintys šia veikla.

- Kaip vertinate bendradarbiavimo perspektyvas su Kazachstano ir Uzbekistano respublikomis? Ką manote apie Kazachstano verslininkų intencijas investuoti savo kapitalą Klaipėdos uoste? Apie tokius ketinimus kalbėjo Kazachstano Respublikos premjeras D.Achmetovas pernai lankydamasis Klaipėdoje. (Interviu su juo buvo išspausdintas žurnale “Jūra” 2000 m. Nr.5 “Lietuva – strateginė Kazachstano partnerė”.)

- Su šiomis respublikomis yra pasirašyta nemažai tarpvyriausybinių susitarimų, tarp jų ir dėl transporto bei kitų paslaugų teikimo, vežant Uzbekistano ir Kazachstano krovinius tranzitu per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Vadovaudamiesi šiais susitarimais, stiprinsime ir plėsime bendradarbiavimą, sudarydami kuo palankesnes sąlygas augti tranzitinių krovinių srautams.
Kazachstano krovinių dalis 1996-2000 m. išaugo nuo 0,3 iki 5,5 proc. 2000 m. perkrauta 1068,8 tūkst.t krovinių, t.y. 3,1 karto daugiau negu 1999 metais. Per š.m. I pusmetį perkrauta 382 tūkst. t. krovinių. Eksportuojamas metalas ir jo lydiniai, importuojama cukraus žaliava.
Tuo tarpu Uzbekistano krovinių srautai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste nežymiai padidėjo tik 2000 metais. 2001 m. I pusmetį situacija išliko panaši, - buvo perkrauta 6,2 tūkst. t. Todėl vienas iš svarbiausių tikslų – siekti, kad kuo didesni Uzbekistano krovinių srautai tarptautinėmis geležinkelių magistralėmis pasiektų Klaipėdos jūrų uostą, o per jį – Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes. Todėl artimiausioje ateityje būtų tikslinga pasiūlyti sudaryti bendrą geležinkelių atstovų darbo grupę, kuri apsvarstytų bei parengtų Uzbekistano krovinių, vežamų Lietuvos geležinkeliais, srauto atnaujinimo bei padidinimo priemonių planą. Reikėtų efektyviau išnaudoti Lietuvos geležinkelių ir jūrų transporto infrastruktūros privalumus, Klaipėdos konteinerių terminalus, Klaipėdos jūrų perkėlą su keltų linijomis į Europą.
Numatyta artimiausiu metu pratęsti š.m. liepos mėn. Uzbekistano užsienio ekonominių ryšių ministro E.M.Ganijevo vizito metu pradėtas derybas dėl medvilnės gabenimo per Klaipėdos uostą ir įsteigti Uzbekistano Respublikos prekybos atstovybę Klaipėdoje.

- Kokių rezultatų pavyko pasiekti rugpjūčio 17 d. Maskvoje įvykusiame susitikime su Rusijos Federacijos transporto ministru S.Franku?

- Projektas “2K” apima pakankamai platų klausimų ratą. Bet pirmiausia tai bendradarbiavimas, skatinant Kaliningrado srities ir Lietuvos Respublikos uostų plėtrą, siekiant aprūpinti Kaliningrado ir Klaipėdos uostus kroviniais, keliant šių uostų konkurencingumą, gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Labai svarbus ir tarifų harmonizavimo klausimas.
Klaipėdos ir Kaliningrado uostai numato bendradarbiauti ir teikdami pagalbą saugios laivybos, paieškos – gelbėjimo srityse bei vykdydami ekologijos programas.

- Jūrų krovos kompanijos atvirai reiškė nepasitenkinimą dėl konservatorių vykdomos tranzito politikos, dėl kurios nepavyko suderinti Lietuvos ir Rusijos geležinkelio tarifų ir dėl to gerokai sumažėjo krovinių per Klaipėdos uostą. Ar dabartinė ministerijos vadovybė mato perspektyvą, kaip tuos krovinius būtų galima susigrąžinti?

- Dedame visas pastangas, kad kroviniai į Klaipėdos uostą sugrįžtų. Tam turi pasitarnauti ir vedamos intensyvios derybos su Rusijos Federacijos transporto ir geležinkelių ministerijomis dėl vienodų sąlygų vežant krovinius Klaipėdos – Kaliningrado kryptimi, svarstomos galimybės dalyvauti Rytų - Vakarų transporto ministrų pasitarime bei “TransSibiro” koordinacinės tarybos veikloje. Kaip jau minėjau anksčiau, rugpjūčio 17 d. Maskvoje, susitikę su Rusijos Federacijos transporto ministru p. S.Franku, aptarėme konkrečius veiksmus tolesnei mūsų bendradarbiavimo plėtrai, o rugsėjo 17 d. Rusijos Federacijos transporto ministro vizito į Vilnių metu buvo pratęstas dialogas apie šio bendradarbiavimo perspektyvas.
Numatome įsteigti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovybę Baltarusijoje bei paskirti AB “Lietuvos geležinkeliai” atstovus Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Kazachstane. Tai padėtų propaguoti mūsų tranzito galimybes šiose tranzitui strateginę reikšmę turinčiose valstybėse.

- Kokie, Jūsų manymu, mūsų šalies privalumai gali pritraukti į Lietuvą investicijas ir krovinius per Lietuvą einančiais transporto koridoriais?